Ankstyvosios kelionės į Mėnulį

Gerą trumpą įvadą į ankstyvuosius kūrinius, skirtus kelionėms į Mėnulį, duoda L.G. Wells „Išgalvotos kelionės į Mėnulį“ (1962, Fictional Accounts of Trips to the Moon) [L.Wells dirbo retų knygų Sirakūzų universiteto bibliotekos skyriuje]. Anot L. Wells, pirmuoju tokiu kūriniu buvo 2 a. Lukiano iš Samosata „Vera Historia“ (Tikra istorija, apie 160 m., angliškai išleista 1909 m.). Jame laivą į „didžiąją oro šalį“ užneša viesulas. Mėnulyje randami gana išsivystę gyventojai, jie mėgo nešvarumus, nieko nežinojo apie seksą ir kai mirdavo, virsdavo dūmų kamuolėliu. Mėnulio gyventojai galėjo stebėti, kas vyksta Žemėje, per stiklą gilaus šulinio dugne.

Kitame Lukiano kūrinyje „Icaromenippus“ aprašoma dar viena kelionė į Mėnulį. Šįkart keliautojas prie kūno prisisega sparnus (peslio ir erelio). Mėnulis jam nepatinka, tad jis persikelia į Dausas, kur nemirtingieji jį sugražina atgal į Žemę pasinaudoję greituoju pasiuntiniu Hermiu. (daugiau apie Lukianą   >>>>) Francis Godwin. Man in the Moone

Toliau trumpai paminėsime kitus kūrinius:

1516 m. Lodovico Ariosto „Pašėlęs Rolandas“ herojus į Mėnulį vyksta vežimu, kurį traukia stiprūs žirgai. Apie tai t.p. žr. >>>>> bei >>>>>

1620 -1630. Johanas Kepleris. Garsusis astronomas rašo, kaip dvasios nuneša herojų į Mėnulį. Aprašoma astronomijos reiškiniai, kaip jie atrodytų žiūrint iš Mėnulio (plačiau apie tai >>>>).
Taip pat skaitykite Sapnas arba Johano Keplerio pomirtinis rašinys apie Mėnulio astronomiją

1638 m. vyskupo Francis Godwin'o*) „Žmogus Mėnulyje“ (The Man in the Moone or A Discourse of a Voyage Thither by Domingo Gonsales) yra pirmas toks pasakojimas anglų kalba. Laivui sudužus prie salos, Dominykas Gonzalis išmoko paukščius, kad šie pakeltų jį į orą. Vieną dieną šie jį nuneša tiesiai į Mėnulį. Kelionė trunka 11 dienų. Jis patiria gravitacinės traukos sumažėjimą (beje, tai rašyta pusamžiu anksčiau, nei Niutonas pateikė savo gravitacijos dėsnius). Mėnulyje jis sutinka aukštus žmones, dukart aukštesnius už žemiečius, kurie neserga, juda šokinėdami ir save ilgai vėduojasi. Jie kalba muzikos kalba. Gonzalis su jais kalbasi daugeliu temų, tame tarpe ir apie ispanišką vyną bei Antverpeno alų. Mėnuliečių princas jam įteikia brangakmenį, kuris leidžia jam grįžti į Žemę tik per 9-ias dienas dėl „Žemės traukos“. Detaliau apie jį   >>>> bei >>>>
Ištrauka iš kūrinio: >>>>

1638 m. John Wilkins'as**) „Mėnulio pasaulio atradimas“ (The Discovery of a World in the Moone... ) yra mokslinis-filosofinis traktatas, kuriame išdėstoma 13-a teiginių apie Mėnulio prigimtį ir galimybes sukurti orlaivį, kuriuo būtų galima ten nuskristi ir įkurti koloniją. Tą orlaivį turėtų kelti plasnojantys sparnai. Placiau skaitykite >>>>

1650 m. Savinier de Cyrano de Bergerac'as „Histoire Comique des Estats et Empires de la Lune“ (Komiškoji istorija apie Mėnulio valstybes ir imperijas) pasiūlė kelis būdus, kaip galima nuvykti į Mėnulį (plačiau jie aprašomi šiame puslapyje). Vienas jų buvo naudojant butelius su rasa, kurią traukia saulė, tačiau, deja, herojus nukrito Kanadoje. Jis pabėgo nuo vietinių barbarų ir sukūrė naują metodą, kurį sudarė geležinis kubas su keliamuoju akmeniu, o John Wilkins. Discovery of a World in the Moone kitas naudojo sparnus ir spyruoklę, prikabintą prie raketų. Dar apsivyniojo jaučių kaulų smegenimis ir aukštyn traukė Mėnulis. Ir galiausiai pasiekė Mėnulį raketa. Mėnulio gyventojai yra dvasios, kalbasi kūno gestais, nevilki drabužių ir maitinasi įkvėpdami verdamo maisto garus. Beržerako kūrinys taip pat minimas puslapyje „Septintasis kontinentas“.

1703 m. David Russen'as „Iter Lunare“ (Kelionė į Mėnulį) siūlo pasinaudoti prie kalno prikabinta spyruokle, kuri nusviestų keliautoją į Mėnulį. Aptariamas Sirano de Beržerako Mėnulio aprašymas, pateikiamas pokalbis su mėnuliečiu, atrodančiu „tarsi Dievas“.

1705 m. Daniel Defoe „Vienytojas“ (The Consolidator...) Mėnulis pasiekiamas degalais varomu orlaiviu. Į kelionę paima trankvilizatorių, nuo kurių keliautojas sustingdomas. Mėnulyje randama viskas labai panašiai į Žemę. Kūrinyje šaipomasi iš anglų politinio gyvenimo.

1827 m. Joseph Atterly (George Tucker pseudonimas) „Kelionė į Mėnulį...“ (A Voyage to the Moon...) pastatomas laivas iš specialios metalinės substancijos (apie kurią pasakė brahminas vienuolis), kuri vadinama lunarijumi. Pats laivas pagamintas iš vario, su langais ir durimis, o lunarijus pritvirtintas išorėje ir valdomas iš vidaus. Pakeleiviai kelionės metu aptaria daugelį temų prieš nusileisdami į Mėnulio šalį Morosofiją ir ten nuvyksta į miestą, ne didesnį nei Albanija. Selenitai yra aukšti, liesi ir geltonoko atspalvio. Namai statomi dalinai po žeme, kad būtų apsisaugota nuo Saulės spindulių. Gyventojai tokie pat kaip žmonės, gimsta neturėdami proto, juda kaip automatai tol, kol jų neapšviečia Žemės spinduliai. Jie gauna žinias kai Žemės žmonės jas praranda. Jie vadinami glonglimais, yra įvaldę paukščių kontrolę, neturi sunkių bausmių, augina gyvulius ir naudoja garo virykles. Galiausiai Atterley su brahminu įlipa į savo varinius balionus ir grįžta į Žemę 1825 m. rugpjūčio 20 d.

1835 m. Edgaras Alanas Po „Kažkokio Hanso Pfaalio nepaprasti nutikimai“ (The Unparalleled Adventure o fone Hans Pfaal) olandas iš Roterdamo į Mėnulį skrenda guma dengtu oro balionu. Pintinėje, apsiaustoje gumos kamera, orą atnaujina oro tankinimo aparatas. Pateikiamas skrydžio dienoraštis. Mėnulio gyventojai maži, atrodo bjauriai, nekalba. Apie taip pat pat zr. >>>>>
Skaitykite E.A. Po. Kažkokio Hanso Pfaalio nepaprasti nutikimai...

1836 m. John Russel „Nuotykiai Mėnulyje ir kituose pasauliuose“ (Adventures in the Moon, and other worlds) yra gyvas pasakojimas apie komfortišką ir lengvą kosminę kelionę, o Mėnulis yra vieta, kur atsiduria viskas, kas buvo prarasta Žemėje: jaunystės svajonės, kadaise pasakyti žodžiai, aistros ir norai.

1858 m. [Seras John Hershel] „Atradimai Mėnulyje, padaryti Gerosios vilties iškyšulyje“ (Discoveries in the Moon lately made at the Cape of Good Hope) – Mėnulio aprašymas šiam priartėjus iki 5 mylių sukėlė sensaciją, prilygstančią Velso „Pasaulių karams“. Mėnulyje išraišytos žalio Jules Verne. De la Terre a la Lune bazalto kolonos, ametistu padengtos kalvos, safyrų ir rubinų kalnai. Jame gyvena simianai, būtybės tarp gyvūnų ir žmogaus, tarsi „betmanai“, 4 pėdų aukščio, lygiais blizgančiais vario spalvos plaukais ir plonos membranos sparnais.

1865 m. Ž. Vernas „Iš Žemės į Mėnulį“ (De la Terre a la Lune) mokslininkas iššaunamas patrankos sviedinyje. Kūrinys minimas ir puslapyje „Septintasis kontinentas“.

1882 m. A. Čechovas. Skraidančios salos. Londono Karališkosios geografų draugijos narys su paslaptingu mokslininku Džonu Lundu aerostatais išskrenda link greta Mėnulio pastebėtų dėmių.Pasirodo, kad tai skraidančios salos, į kurių vieną jie patenka. Į Žemę sugrįžta nukritus tai "salai".
Skaitykite A. Čechovas. Skraidančios salos.

1901 m. H. Velsas „Pirmieji žmonės Mėnulyje“ (First men in the Moon) Mėnulį pasiekia laivu, varomu antigravitacinės substancijos (panašiai kaip Atterly kubas). Kūrinys minimas ir puslapyje „Septintasis kontinentas“ (ten yra daugiau nuorodų į kitus kūrinius).
Ir tuo metu pasirodo Ježio Žulavskio „Mėnulio trilogija“ (1901-1911, žr. >>>>>).

Papildomai informacijos rasite puslapiuose:
Mėnulis: Septintasis kontinentas
E.A. Po. Kažkokio Hanso Pfaalio nepaprasti nutikimai


*) Fransis Godvinas (Francis Godwin, 1562—1633) – anglų dvasiškis ir rašytojas.
Mokėsi Oksfordo 1562—1633 koledže, kur klausė Dž. Bruno paskaitų ir tapo Koperniko sistemos šalininku. 1590 m. lydėjo istoriką V. kemdena kelionėje po Velsą. 1601 m. paskelbė „Anglijos vyskupų katalogą“ (1616 m. išverstą į lotynų k.) ir to dėka tapo Landafo vyskupu, o nuo 1617 m. paskiriamas Herifordo vyskupu. 1616 m. parašo “Anglijos analus”. Jam priklauso ir veikalas apie kriptografiją „Nuncius inanimatus, išleistas Utopijoje“ (1629).
Jo fantastinis pasakojimas „Žmogus Mėnulyje“ (paskelbtas po jo mirties 1638 m.), išverstas į prancūzų, paveikė S. de Beržeraką, kurio „Kitame pasaulyje“ (1650) vėl pasirodo Godvino kūrinio herojus Dominykas Gonzalesas.

**) Džonas Vilkinsas (John Wilkins, 1614—1672) – britų dvasininkas, Čertero vyskupas (nuo 1668 m.), mokslininkas, vienas Londono Karališkosios draugijos kūrėjų. Buvo tiek Oksfordo, tiek Kembridžo koledžų vadovu. Buvo vienu iš gamtos teologijos pradininkų. Buvo vedęs jaunesniąją O. Kromvelio seserį. Iš veikalų žinomiausias „Apie tikrąją simboliką filosofijos kalbą“ (1668), kuriame siūlė įvesti visuotinę kalbą (pakeisiančią lotynų) ir dešimtainę matų sistemą (pakeliui užmeskite į akį į Napoleono pastangas įvesti dešimtainius matus, žr. >>>>>).

Ankstyvieji darbai buvo fantastinio-utopinio pobūdžio. „Mėnulio pasaulio atradimas“ (1638) ir „Apmąstymai apie naująją planetą“ (1640) aiškiai parašyti F. Godvino įtakoje ir lygina Žemę su Mėnuliu ir spėja, kad šiame gyvena selenitai. Trečiame „Mėnulio pasaulio atradimo“ leidime (1640) įtrauktas skyrius apie realią galimybę vykti į Mėnulį.

1641 m. paskelbia kriptografijai skirtą veikalą „Merkurijus, slaptas ir greitas pasiuntinys“, o 1948 m. – „Matematinę magiją“, sudarytą iš dviejų dalių: „Archimede“ aprašo tradicinius įrenginius (kaip svertus), o labiau beletrizuotame „Dedale“ – mechanines mašinas ir įrenginius (ir čia pasakojama, kaip 11 a. kažkoks amglų vienuolis pasidirbino sparnus ir nuskrido nuo aukščiausios Ispanijos varpinės). Toliau aptariama metalinė konstrukcija, labai panaši į šiuolaikinį monoplaną ar aeroplaną. „Ekleziastas“ (1646) aptaria to meto komentarus Biblijai ir yra skirtas pamokslų sakymui.

Papildomi skaitiniai:
Fantastikos skyrius
Volteras. Mikromegas
Mėnulis: Pirmoji raketa
Mėnulio urvų pabaisos
L. Dilovas. Lagranžo taškas
A. Cvetkovas. Ateities pabaiga
Pirmosios astronautės fantastikoje
Francis Godwin. Žmogus Mėnulyje
Mėnulis: Septintasis kontinentas
Terra Incognita ir Terra Fantastica
Sapnas arba Johano Keplerio pomirtinis rašinys apie Mėnulio astronomiją
Psichikos jėga, atomo energija ir reaktyvine raketa
Mokslinė fantastika ir jos priešaušris
Toji kosminė 19-ojo amžiaus antra pusė
A. Čechovas. Skraidančios salos
Julijus Burkinas. Lauk! Į žvaigždes!
A. ir B. Strugackiai. Smėlio karštinė
Kalisto diena prilygsta metams Žemėje
Atgal į ateitį: laivai kelioms kartoms
Noutbukas planetininkui Bykovui
S. Lemas. Mokomasis skrydis
Kosminė opera ir Marsas
Kosminės operos bangomis
Mėnulio kronikos kine
Mėnulis ir jo ypatybės
Mokslininkai fantastikai
Bėgimas į kosmosą
Kino ufologija
Ar mąsto žmogus?
Poezija ir skaitiniai
NSO svetainė