Katha upanišada

Skaitykite: Tęsinys > > > >

 
       OM, te globoja Jis mudu, 
       Tesidžiaugia Jis mumis,  
       Te stiprėja mūsų galia,  
       Te auga mudviejų pažinimas,  
       Te nebus nesantaikos tarp mūsų,  
       OM, ramybė, ramybė, ramybė! 

Pastaba: Tai malda-kreipimasis, kurią prieš pradėdami studijas kartu sugieda mokytojas ir mokinys ir kuria pradedamos kelios senosios upanišados.

I dalis

Pirmas skyrius

1. AUM. Kadaise Vadžašvarasas noriai paaukojo visus savo turtus. Jis turėjo sūnų, vardu Načiketas.

2. Sykį, kai [brahmanams] buvo atnašaujamos aukos, tikėjimas įsiskverbė į jį, [dar] vaiką, ir jis pamanė:

3. „Jų vanduo išgertas, žolė suėsta, pienas išmelžtas, ir jos pačios nevaisingos. Iš tiesų nelinksma pasauliuos, į kuriuos eina šias karves aukojantys".

4. Ir jis tarė: „Tėve, kam tu mane atiduosi?" Antrą, trečią sykį paklaustas atsakė jam [tėvas]: „Mirčiai tave atiduosiu!"

5. Načiketas tarė: „Tarp daugelio esmi pirmasis, tarp daugelio – vidurinysis. Kokią pareigą manimi šiandien atliks Jama?

6. Pažvelki atgalios į [protėvius], pažvelki, kaip elgiasi nūnai kiti; it grūdas prinoksta mirtingasis, it grūdas jis vėl atgimsta".

7. „Dažnai it ugnis brahmanas svečiuojasi namuose, tad jam aukojamos nuraminimo [aukos]. Atneški vandens, Vaivasvata."

8. Viltis ir lūkesčius, bičiulystę ir džiūgesį, aukas ir dorybes, sūnus ir kaimenę – visa tai praranda gobšuolis, kurio namuose nepamaitintas svečiuojasi brahmanas.

9. [Jama tarė:] „Būki pagarbintas, o brahmane, tris naktis praleidęs be maisto mano namuose, o kilnusis svety, teneapleidžia manęs malonės. Tad pasirink sau tris dovanas".

10. [Načiketas tarė:] „O Mirtie, pirmoji iš trijų dovanų tebūna ši: lai [mano tėvas] Gautama nurimsta, išsilaisvina iš rūpesčių, te nebesirūpina manim, tegul atpažįsta ir sutinka mane, sugrįžtantį iš tavęs".

11. [Jama tarė:] „Man užtarus, Audalakis Arunis tave pripažins kaip ir anksčiau, miegos jis romus naktimis, išnyks jo rūstybė regint tave išvaduotą iš mirties nasrų".

12. [Načiketa tarės:] „Danguje nėra jokios baimės, ten nėra, Mirtie, tavęs, ir niekam nebaisi senatvė. Įveikus alkį bei troškulį ir liūdėt paliovus, mėgaujamasi dausose.

13. Tu, Mirtie, žinai apie dangiškąją ugnį. Papasakoki man apie ją, esmi kupinas tikėjimo, [ir] kaip dangaus gyventojai mėgaujas nemarumu, – toks antras mano prašymas".

14. [Jama atsakė:] „Klausyk tad, Načiketai, ką pasakysiu apie dangiškąją ugnį, ir pažinki tai. Žinoki, kad ši ugnis – tai beribio pasaulio pažinimas, [visatos] ramstis, glūdįs širdies slaptyje".

15. Ir Mirtis papasakojo jam apie ugnį – pasaulio šaltinį, iš kokių medžiagų statomas aukuras, kiek jų reikia ir kaip jį įrengti. Načiketas pakartojo viską, kas jam buvo sakoma. Tuomet juo patenkinta Mirtis vėl kreipėsi.

16. Pamalonintas, didysis Jama tarė jam: „Dabar aš duosiu tau dar vieną dovaną – tegu ši ugnis bus [nuo šiol] žinoma tavo vardu. Ir dar, priimki šią įvairialypę grandinę.

17. [Kas] susijungęs su trimis, trissyk uždega [ugnį] načiketą ir atlieka tris darbus, [tas] įveikia gimtį ir mirtį. Pažinęs dieviškąjį garbinamą Brahmano kūrinį ir jį ištyręs, jis pasiekia visišką ramybę.

18. Kas trissyk uždega [ugnį] načiketą ir pažįsta šią triadą ir tai atmindamas aukoja načiketo [ugnies] atnašas, tas, sutraukęs mirties pančius ir įveikęs liūdesį, mėgaujasi danguje.

19. O Načiketai, ši dangiška ugnis, ji – tavo, kurią pasirinkai kaip antrą dovaną. Nuo šiol žmonės šią ugnį vadins tavo vardu. Prašyki dabar trečios dovanos".

20. [Načiketas tarė:] „Žmogui mirus, kitus apninka abejonės, vieni sako: Tai yra, kiti – To nebėra. Lai pažinsiu tai aš iš tavęs – toks mano trečias prašymas".

21. [Jama atsakė:] „Net dievai lig šiol tuo abejoja, nelengvai sužinoma ši Tiesa. Pasirinki, Načiketai, kitą [dovaną], nereikalauk, atleiski mane nuo šio prašymo".

22. [Načiketas tarė:] „Net dievai tuo abejoja, ir tu, Mirtie, sakai, jog Tai pažinti nelengva. Nėra kito, už tave geresnio, vedlio, nėra ir kitos, už šią vertesnės dovanos".

23. [Jama:] „Prašyki sau sūnų ir vaikaičių, kurie nugyvens šimtą metų; prašyki daugybės gyvulių, dramblių, aukso, žirgų ir derlingiausių žemių. Prašyki kiek tik trokšti gyvenimo metų sau.

24. Jei tai atrodo verta dovana, pasirinki turtus ar ilgą gyvenimą. Klestėki, Načiketai, derlingiausiose žemėse. Aš suteiksiu tau viską, ko tik geidžia širdis.

25. Prašyki, ko tik nori, kad ir kaip sunkiai būtų įgyvendinami troškimai šiame mirtingųjų pasaulyje. Štai muzikos lydimos skrieja ratuotos dangiškos deivės, mirtingiesiems nepasiekiamos. Dovanoju, tetarnauja jos tau, Načiketai. Tik neklauski manęs apie mirtį.

26. [Načiketas tarė:] „Praeinantys šie mirtingųjų malonumai, o Antakai, ir išsunkia jie žmogaus syvus visus. Be to, gyvenimas juk toks trumpas. Todėl pasiliki sau vežimus, šokius, dainas.

27. Nedera žmogui džiaugtis turtais. Nejau teiks jie malonumą tave išvydus? Kiek mums gyventi, kol tu viešpatauji? Tik šią dovaną verta man pasirinkti.

28. Kas gi iš mirtingųjų ten, žemėje, pažinęs nemarumo amžinatvę, galės mėgautis ilgu gyvenimu, suvokdamas kūniškų aistrų ir pramogų laikinumą?

29. Atskleiski mums, Mirtie, Tai, kuo žmonės abejoja – didžiojo perėjimo Anapusybėn slėpinį. Tik šią dovaną, paslaptį atveriančią, renkasi Načiketas".

Antras skyrius

1. [Jama tarė:] „Vienoks yra gėris, kitoks – malonumas". Abu šie, nors ir skirtingais keliais, sukausto žmogų. Laimingas tas, kas laikosi gėrio, o pasirinkęs malonumą, nukryps nuo tikslo.

2. Ir gėris, ir blogis aplanko žmogų; pasvarstęs juodu atskiria išmintingasis. Juk išmintingas gėrį labiau vertina nei malonumą, o kvailys dėl žemiškos naudos pasirenka malonumus.

3. Tačiau tu, o Načiketai, pamąstęs, atmetei malonius arba maloniai atrodančius troškimus. Tu nepasirinkai šio turtų kelio, kuriame daugelis užklimpo.

4. Plačiai išsiskiria į skirtingas puses vedantys šiedu keliai, žinomi kaip neišmanymas ir pažinimas. Matau, Načiketai, tu atsidavęs pažinimui, ir įvairūs troškimai tavęs neišblaško.

5. Paskendę neišmanymo tamsoj, manydami esą išmintingi žinovai, blaškosi, klajoja šie kvailiai kaip aklieji aklo vedami.

6. Nepažins perėjimo [į Anapusybę] neišmanėlis, nerūpestingas, suklaidintas turto apžavų. Manydamas, „tėra vien šis pasaulis, kito nėra", jis vėl ir vėl pateks man į rankas.

7. Nuostabos vertas [žmogus] aiškinantis [apie tai], kurio netgi klausa daugelis negali suvokti, apie kurį girdėdami daugelis [Jo] net nemato; įgudęs tas, kas Jį aptinka, nuostabos vertas Jį pažinęs.

8. Negali būti Jis lengvai pažintas neišmanėlio apibūdinamas, įvairiai apmąstomas, jei žinojimo neperteiks kitas, suvokęs Jį kaip sau patį, nes Jis yra mažiausias iš mažiausių.

9. Protavimu šito suprasti neįmanoma, o mielasis, tik kitam paaiškinus tai lengvai bus suprasta. Tu tai atradai būdamas ištikimas tiesai! O kad galėtume rasti kitą tokį kaip tu, Načiketai, prašytoją!

10. Žinau – turtai nepastovūs, neįmanoma amžinybės pasiekti laikinais dalykais. Štai uždegiau Načiketo ugnį ir laikinomis priemonėmis pasiekiau amžinybę.

11. Išvydęs troškimų išsipildymą, pasaulio ramstį, pastangų beribiškumą, aukščiausią bebaimiškumą, garsiausią, garbingiausią šlovę, [būties] pagrindus, tu, išmintingasai Načiketai, atmetei viską [kas nevertinga].

12. Savęs pažinimu atradęs šį sunkiai regimą, giliai paslėptą, širdies slaptyje glūdintį, pirmapradį Dievą, išminčius išsivaduoja iš džiaugsmo ir liūdesio.

13. Išgirdęs ir supratęs tai, išsunkęs esmę ir apčiuopęs pagrindą, mirtingasis džiūgauja, nes atrado džiaugsmo šaltinį. Manau, jog ši buveinė plačiai atsivėrė tau, Načiketai.

14. [Načiketas tarė:] „Papasakoki man tai, ką tu regi, kas pranoksta tiesą ir netiesą, pranoksta sukurtą ir nesukurtą, pranoksta tai, kas buvo ir dar bus".

15. [Jama atsakė:] „Garsmuo, kurį visos Vedos skelbia, apie kurį visos dvasinės pratybos kalba, kurio siekdami [visi] stengiasi tyrai gyventi, apie šį garsmenį tau glaustai pasakysiu, tai – AUM".

16. Iš tiesų, šis garsmuo – Brahmanas, iš tiesų, šis garsmuo – aukščiausias [tikslas]; iš tiesų, ko tik betrokštų šį garsmenį pažinęs, viskas [bus jo].

17. Šis pagrindas yra geriausias, šis pagrindas – aukščiausias; šį pagrindą pažinęs Brahmano pasaulyje yra šlovingas.

18. Įžvalgusis nei gimsta, nei miršta, nei atsiranda iš ko nors, nei kas nors iš jo. Nesukurtasis, amžinas, pastovus, pirmapradis, nežūna jis nužudžius kūną.

19. Jei žudikas mano, jog nužudo, o žudomas – kad yra nužudytas, abu jie nepažino [tiesos], – nėra nei žudiko, nei nužudyto!

20. Mažesnis už patį mažiausią, didesnis už patį didžiausią slypi Atmanas kiekvieno širdyje. Nebekamuojamas troškimų ir sielvarto netrikdomas regi žmogus nuskaidrintomis juslėmis Atmano šlovę.

21. Sėdėdamas jis toli nukeliauja, gulėdamas – klajoja visur. Kas dar, išskyrus mane, yra vertas pažinti šį, džiūgaujantį ir nesidžiaugiantį, Dievą!

22. Apleidžia liūdesys išminčių, pažinusį didį, visa persmelkiantį Atmaną, bekūnį tarp kūningų, pastovų tarp permainingų.

23. Šio Atmano neįmanoma pasiekti nei knygomis, nei samprotavimais, nei kalbomis. Ką jis pasirenka, tas jį ir pasiekia – tik tam jis atskleidžia savo veidą.

24. Iš tiesų net pažinimu apsiginklavęs neaptiks jo tas, kas nesipriešina blogiui, netramdo savo juslių, kas nesusitelkęs ir proto nenuraminęs.

25. Brahmanystė ir kšatra, abu jam it maistas, o mirtis – jo padažas; kas iš tikrųjų žino, kur jis?

Skaitykite: Tęsinys > > > >

Iš sanskrito k. vertė Audrius Beinorius  

P a a i š k i n i m a i

I. 1. 1. „Vadžašvarasas" – legendinio brahmanų autoriteto Vadžašvaro („garsus aukomis") palikuonis. Šis siužetas žinomas Rigvedoje (X. 135) ir Taittir?ya br?hmaõoje (III. 11. 8).

„noriai paaukojo" – anot tradicinių komentatorių, Ušana – tai Vadžašvaraso vardas, tačiau žymiausias Vedų egzegetas Sajana (S…yaõa, XIV a.) šį žodžių derinį interpretuoja šitaip.

Načiketas (naciketas) – „nežinantysis". Plg. Rigvedos eilutę: „Nieko aš, mirtingasis, nežinau apie Dievą" (n?ham devasya martya÷ ciketa – RV. 79. 5)

I. 1. 2. „tikėjimas įsiskverbė" – turimas omenyje ne išorinis, bet vidinis, gyvąja dvasia, o ne apeigomis palaikomas tikėjimas.

I. 1. 4. „Mirčiai" – mirties personifikacija, tapatinama su Jama – teisingumo ir mirties valdovu. Jama minimas jau Rigvedoje, kur sakoma, kad jis buvo pirmas mirusysis, nutiesęs kelią žmonijai į mirusiųjų karalystę:

„Iškeliavusį didžiaisiais šlaitais, apžvelgusį kelią daugeliui, Vivasvato palikuonį, žmonių subūrėją, valdovą Jamą pagerbki išliejamąja auka. Jama pirmasis mums sužinojo išėjimą – šios ganyklos neatimki. Kur mūsų pirmieji protėviai nukeliavo, ten gimusieji savais keliais įkandin [nukeliaus]" (RV, X. 14. 1–2.).

I. 1. 5. „tarp daugelio" – anot Šankaros, čia kalbama apie praeities ir dabarties mokinius, o sanskritologo M. Müllerio nuomone, tai – užuomina apie pareigas, kurias turėjo atlikti praeities ir dabarties mirusieji ir dabar turės atlikti pats Jama (The Upanishads, Translated by F. Max Müller, Sacred Books of the East, Oxford, Vol. I., 1879).

I. 1. 6. „Pažvelki atgalios į [protėvius]" – remiantis Šankara, derėtų versti: „pažvelki atgalios į savo protėvių ankstesnius darbus ir nesigraužki dėl savo veiksmų".

I. 1. 7. „it ugnis" – turima omenyje viską suvienijanti kosminė ugnis, tad svečias atvyksta kaip visuotinės vienybės įsikūnijimas. Kaip teigiama Taittir?ya br?hmaõoje, išgirdęs dievišką balsą Načiketas nuvyko į Jamos namus, kur tris dienas laukė sugrįžtančio mirties valdovo. Jamai sugįžus, į jį šiais žodžiais kreipėsi vienas iš jo tarnų, kviesdamas pagerbti svečią.

Vaivasvatas – „kilęs iš vivasvato", „saulės palikuonis", mirties valdovo dievo Jamos epitetas.

I. 1. 10. „tegul atpažįsta" – „teprisimena, jog tai aš, jo sūnus, grįžtu namo" (Šankara).

I. 1. 11. „Audalakis Arunis" arba Audalakis Arunio sūnus, kaip ir Gautama, tai Vadžašvaro vardas, nors kiti autoriai (P. Deussenas, H. Charpentieras), sekdami Šankaros interpretacija, tai laiko Načiketos vardais.

I. 1. 12. „mėgaujamasi dausose" – dangaus pasaulyje, nes, anot Ramanudžos, dangus (svarga) ir yra išsivadavimo (mok?a) sinonimas. Šiuose keliuose posmuose (12–15) atskleidžiama, jog Načiketo vardu pavadinta ugnis yra visatos šaltinis (lok?di), Brahmanas, kartu slypintis ir giliausioje žmogaus esmėje kaip dvasinė Savastis, Atmanas. Įvairiuose Vedų tekstuose ugnis tapatinama su Prajapačiu, visatos kūrėju, o ugnies apeigos ir yra tiltas, padedantis įsisąmoninti šią vidinę ugnį.

I. 1. 16. „įvairialypę grandinę" – posme I. 2. 3. žodis s??k?m minimas kaip „į turtus vedantis kelias". Šankara aiškina: „Priimki papildomą pažinimą apie įvairialypę karmą ir iš jo kylančias įvairias pasekmes".

I. 1. 17. Pasak Šankaros, „trissyk" – gaudamas žinias, jas suvokdamas ir pritaikydamas „su trimis" (tribhir etya sandhim) – su motina, tėvu ir mokytoju arba su Vedomis, sm?ti (Atminties perdavos tekstais) ir išminčiais; „tris darbus" (trikarma) – ritualinius aukojimus, Vedų studijas ir dalydamas labdarą.

„Brahmano kūrinį" – pažinęs Brahmano raišką – Hiranjagarbhą ar dangiškąjį Agnį. Brahmanas – aukščiausias metafizinis Principas ar Pradmuo indų filosofijoje, tai – Nekintamybė, Nenusakomumas, Absoliutas apibūdinamas tik apofatinės teologijos metodu, neiginiais „ne tai, ne tai" (neti neti).

„jį ištyręs" – „patikrinęs savo patirtimi" (Šankara).

I. 1. 20. „Tai yra" – greičiausiai čia kalbama ne tiek apie pomirtinį konkretaus žmogaus sielos likimą, kiek apie galutinį žmogaus išsivadavimą iš atgimimų grandinės ir jo amžiną nemirtingą Savastį.

I. 1. 21. „ši Tiesa" – sunkiai suvokiamas Atmanas, kurio pažinimas tapatinamas su Amžinojo Įstatymo, Dharmos pažinimu.

I. 1. 26. „Praeinantys" – pažodžiui, „trunkantis ligi rytdienos", „laikini".

Antakas „užbaigiantysis" – Jamos epitetas.

I. 1. 29. „didžiojo perėjimo" – perėjimas į anapusybę. Pasak S. Radhakrišnano, Načiketas jau pasiekė dangaus pasaulį (svarga loka) ir dabar klausia Mirties apie didįjį galutinį išsivadavimą (nirup?dhi÷e?a), iš kurio nebėr grįžties į samsaros grandinę.

I. 2. 1. „gėris... malonumas" – išbandęs Načiketo tinkamumą pažinti tiesą, Jama pradeda mokyti apie moralinių ir materialinių vertybių skirtingumą.

I. 2. 2. „dėl žemiškos naudos" – pažodžiui „dėl kūniškos gerovės".

I. 2. 3. „Tu nepasirinkai šio turtų kelio, kuriame daugelis užklimpo" – žr. I. 1. 16. Jei žodį s??k?m skaitytume kaip „grandinė", o majjanti kaip sajjanti, tuomet galimas ir kitas vertimas – „tu nepasirinkai grandinės, kuri supančiojo daugybę".

I. 2. 4. „žinomi kaip neišmanymas ir pažinimas" – kaip aiškina Šankara, neišmanymas (avidy?) yra susijęs su malonumu (preyas), o pažinimas (vidy?) – su gėriu (chreyo).

I. 2. 5. Plg. Mundaka Up. I. 2. 8; Maitri Up. VII. 9, taip pat Evageliją pagal Matą, XV. 14.

I. 2. 6. „Nepažins perėjimo [į Anapusybę]" – pažodžiui „perėjimas neatsiskleis" (na pratibh?ti). Apie perėjimą žr. I. 1. 29.

„jis vėl ir vėl pateks man į rankas" – t. y. neišvengiamai pateks į naujų atgimimų grandines.

I. 2. 7. „kurio" – anot Šankaros, tai Atmanas.

I. 2. 8. „įvairiai apmąstomas" – mąstomas, medituojamas skirtingais būdais arba suvokiamas kaip daugis.

„jei kitas nepasidalys" – kitas, pažinęs jį kaip savo esmę, arba „kas yra suvokęs savo tapatumą Brahmanui" (Šankara).

I. 2. 10. „Žinau" – vadovaudamiesi Šankaros komentarais, daugelis vertėjų šiuos žodžius priskiria Jamai, nors kai kurie vertėjai – M. Mülleris, R. E. Humas – Načiketui.

„laikinomis priemonėmis" – t. y. šiapusinio pasaulio priemonėmis.

I. 2. 11. „troškimų išsipildymą" – Brahmano patyrimą.

„pastangų" – anot vienų komentatorių (Šankara) – meditacijos beribiškumą, anot kitų (Balagopalendra) – ritualų.

I. 2. 12. „Savęs pažinimu" – vadinamąja adhy?tma yoga – susitelkimu, Savasties kontempliacija. Adhy?tma yoga yra sinonimiška kitoms gnostinės praktikos formoms j¤?na yoga, aspar÷a yoga ir kelia sąsajas su Delfų orakulo kvietimu – „pažink save" (gnothi seauton).

I. 2. 13. „išsunkęs esmę" – šiame posme metaforiškai nurodoma dar viena galima itin reikšmingos Indijos religinėje kultūroje sąvokos dharma („įstatymas, darna, dora, ramstis, atspirtis") reikšmė – „esmė" ar net „syvai". Taigi tradicinis brahmanizmo apibūdinimas žodžiais sanatana dharma gali būti verčiamas kaip „Amžinoji esmė" ar „Amžinoji darna".

„ši buveinė plačiai atsivėrė" – Brahmano „buveinė", „namai". (Šankara). Manoma, kad šiame posme minimi pagrindiniai upanišadų gnostinių, kontempliatyvių pratybų žingsniai: klausymas („išgirdęs"), apmąstymas („supratęs"), kontempliavimas („išsunkęs esmę") ir nušvitimas, sam?dhi („apčiuopęs pagrindą").

I. 2. 14. „tiesą ir netiesą" – pažodžiui, kas yra virš dharmos ir adharmos.

I. 2. 15. „Garsmuo" – anot Šankaros, tai tikslas (gaman?yam).

„stengiasi tyrai gyventi" – kita, siauresne prasme, tai tie, kurie stengiasi įžengti į mokinystę, tapti brahmačarijais, t. y. pirmo iš keturių tradicinės brahmanizmo visuomenės gyvenimo etapo (?÷rama) sekėjais.

I. 2. 18. „Įžvalgusis" – t. y. Atmanas, pažinimo subjektas.

I. 2. 20. „nuskaidrintomis juslėmis" – anot Šankaros, „nuraminęs jusles ir protą", o Vedų egzegetas Sajana aiškina „per Viešpaties malonę".

I. 2. 25. „Brahmanystė ir kšatra" – kitaip tariant, Atmanas pranoksta du aukščiausius brahmanizmo luomus (varõa) – brahmanų ir kšatrijų atstovus, ir netgi mirties virsmas išnyksta amžinybėje.

 

Skaitykite: Tęsinys > > > >

Sant Eknatas
Upanišados
Manu įstatymai
Kena upanišada
Kandogija-upanišada
Ganapati upanišada
Brihadaranjana upanišada
Patandžali. Joga sutra
Apmatai: Moralumas
Advaita vedanta principai
Senoji Indijos istorija
Bhagavat-Gita
Rigveda
Išsilaisvinti nusidedant?
Senieji sankskrito raštai
Vaišešikos gamtos filosofija
R. Šteineris. Vakarų-Rytų aforizmai
Kibernetikos istorijos etiudai
Sankhjos sutros
Vartiklis