|
Sergejus Lukjanenko. Kosmoso eros pabaiga
Apie autorių
Sergejus Vasilijevičius Lukjanenko (g. 1968 m.) rusų fantastikos rašytojas, kelių premijų laureatas.
Savo stilių vadina kieto veiksmo fantastika.
Lukjanenko gimė Kazachstano Karatau mieste, įgijo psichiatro specialybę. Dabar gyvena Maskvoje.
Pirmas apsakymas Pažeidimas paskelbtas 1988 m. Pirmas knygas išleido 9-10 dešimtm. sandūroje.
Pradžioje jam didelę įtaką darė V. Krapivinas ir R. Hainlainas (apie kai kuriuos jo kūrinius žr. >>>>>).
Lukjanenko palankiai žiūri į žmones, rašančius fanfiction pagal jo kūrybą, jų idėjomis naudojasi rašydamas toliau.
Labiausiai išpopuliarėjo jo Sargybų ciklas (Dienos sargyba, Nakties sargyba, Sutemų sargyba, Paskutinė sargyba).
- Pirmasis, - tarė rezervinio laivyno viršutinio sparno vadas. Pirmasis palydovas...
Ekrane plaukė mažas sidabriškas rutulys su keturiais rageliais-antenomis.
Nemalonus, šaižus byp-byp-byp" stukseno ausinių membranas. Vadas susiraukė ir
lengvu čiuptuvo judesiu sumažino garsą. Pakartojo, savo žodžius palydėdamas emocingais juosmens raukšlių judesiais:
- Pirmasis palydovas. Kas toliau pagal prognozes?
- Po 3-4 metų jie į kosmosą išsiųs gyvą Žmogų, - liūdnai ištarė futurologas.
- Gyvą organizmą?
- Ne, organizmą jie išsiųs gerokai greičiau. O štai po 3-4 metų žmogų.
- Nesėkmingai? Negrįžtamai?
- Kaip bebūtų keista ne. Greičiausia, žmogus grįš į žemę.
- Toliau, - vadas sudėjo raukšles į klostes.
- Po 10-12 metų jie pasieks Mėnulį. - tęsė futurologas. Po 20-25 metų Mėnulyje bus
jų gyvenvietės. Mums reikia jau dabar užsiimti stoties evakuacija. Po 50 metų
Mėnulyje bus ilgalaikės gyvenvietės, o Marse mokslinis centras, pirmoji žemiečių ekspedicija pasieks Jupiterį.
- Vadinasi, ir gamyklas atmosferoje laikas uždarinėti, - tarstelėjo vadas.
- Nėra išeities, - atsiduso futurologas. Negalime jų pulti... juk žinote, Kvanai
pasisakė vienareikšmiškai... jokios prievartos, jokio trukdymo technologijų progresui... Įsakyti uždarinėti gamyklas?
Vadas pažvairavo į tolimą kabinos kampą, kur mirksėjo vaivorykštinis švytėjimas
Kvanų stebėjimo modulis. Senoji supercivilizacija tikrai neleis sunaikinti šios primityvios rasės... Bet...
- Mes nieko nelėtinsime, - vadas leido sau nusišypsoti. Kaip tai galima...
Priešingai, mes jiems padėsime. Futurologe, atidarykite seifą žuvusių civilizacijų
artefaktų saugykloje. Štai raktai... Jis mestelėjo kelis keistai išlenktus strypus. Seife
suraskite asmeninių kompiuterių ir elektroninių tinklų aprašymus. Ir perduokite
žmonėms dozuotai, palaipsniui, informaciją apie kompiuterius ir tinklus. Tegu vystosi!
Futurologas krūptelėjo ir su siaubu akyse prisėdo ant gremėzdiškos aritmetinio
skaičiuotuvo dėžės. Ant jo kaklo išsipūtė kvėpavimo pūslė.
- Tada... tada neatiduosiu įsakymo apie gamyklų uždarymą... sušnabždėjo futurologas.
- Žinoma, - vadas linktelėjo. Ir nereikia taip į mane žiūrėti! Taip, aš suprantu, kad tai žiauru. Tačiau kitos išeities neturime.
O pirmasis palydovas sklendė virš Žemės planetos ir savo žvaliu byp-byp" skelbė žmonijos trumpos kosmoso eros aušrą...
Papildomi skaitiniai:
Fantastikos skyrius
Uras kitaip!
Polas Ešas. Kontaktas
Žemė: pirmasis kraujas
J. Glazkovas. Juodoji tyla
S. Lemas. Mokomasis skrydis
Nilsas Nilsonas. Planeta pardavimui
Janušas Zaidelis. Pasivaidenimas
Sergejus Lukjanenko. Pusiaudienio fokstrotas
Pirmoji tarpžvaigždinė kelionė
Sergejus Lukjanenko. Kurčias telefonas
Strugackiai. Pirmieji žmonės pirmajame plauste
R. Kjukendelas. Garbės žodis, mes nieko bloga nepadarėme
Atgal į ateitį: laivai kelioms kartoms
D. Bilenkinas. Protingumo išbandymas
Žozefas Anri Roni. Žemės žūtis
Nikas Sredinas. Galvoti reikia!
Stanislavas Ivanovas. Ramanas
H. Lampo. Dievo gimimas
DNR - kvantinis kompiuteris?
Išsigelbėjimo arkos
Raudonoji ... planeta
Ž. Roni. Ksipehūzai
Paaukoti progresui?
Kasijus
Poezija ir skaitiniai
NSO svetainė
| 