Pamela Zolina
Šiluminė Visatos mirtis

1. Ontologija: metafizikos šaka, nagrinėjanti egzistavimo arba būties pagrindus ir principus.

2. Įsivaizduokite ryto dangų, blyškiai žydrą, beveik žalsvą, kuriame tik prie horizonto įžiūrimi debesys. Žemė sukasi ir teka saulė, yra kalnai, pūva vaisiai, foraminiferos kriauklėje atsiranda dar vienas ruožas, auga kūdikių nagai, kaip, beje, ir lavonų plaukai, byra smėlio laikrodžių smėlis ir verda kiaušiniai.

3. Sara Boil mano, kad jos nosis per didelė, nors daugelis vyrų kadaise ja žavėjosi. Jos nosis idealios formos: profiliu – tarsi rūpestingai nubrėžtas geometrinis kontūras. Ant kuprelės oda įtempta taip, kad per ją matosi kaulo baltumas, kurios architektūrinis griežtumas ir nepriekaištinga forma artima tai, kuri būdinga per Padėkos dieną suvalgyto kalakuto krūtinės kaului. Jos mergautinė pavardė Slos, kuri yra vokiečių-anglų-airių kilmės; mokykloje ji prastai žaidė softbolą ir be to, kad ją paskutinę įtraukė į komandą, ją skyrė į aikštės centrą – niekas ir niekada iki ten neatmesdavo kamuolio; iš visų menų ji labiausiai mėgo muziką, o muzikoje – J.S. Bachą; dabar gyvena Kalifornijoje, nors užaugo Bostone ir Tolede.

4. Pusryčių metas Saron namuose la Floridos gatvėje, Alabamoje (Kalifornijos valstija). Vaikai prašo saldžių kukurūzų dribsnių.
Kiek nenoromis Sara Boil į vaikų dubenėlius įberią cukruotų kukurūzų dribsnių. Jis jau girdi, kaip tyliai burzgčioja bormašina ir trupa sniego baltumo dantukai. Dantistas – švelnus, tylus nedidelio ūgio vyriškis su ūsiukais Sarai primena jos dėdę, gyvenantį Ohajo valstijoje. Kiekvienam vaikui po dubenėlį.

5. Jei sugebėtumėte įsivaizduoti kukurūzinių dribsnių dėžutę kaip abstraktų objektą, ji galėtų jums pasirodyti nuostabi. Stačiakampė forma, klasikinės proporcijos, tikslus pagaminimas, spalvų gausa blizgančiose sienelėse: dangiškai žydra, avietinė, sultinga prašmatni ochra, praeitame amžiuje naudota tik dieviškų atvaizdų kūrimui bei aklų marmurinių dievukų veidų papuošimui. Milžiniška apimtis. Svoris netto – 16 uncijų, 250 gramų. "Jie nuotigriai!" – šūkteli Toni-Tigris. Reklama ant dėžutėsw žada: energija, pačios gamros žavesys, maistinės savybės. Nenuvystanti jaunystė. Ant užpakalinės sienelės – Viljamo Šekspyro kaukė – ją reikia kruopščiai iškirpti, sulankstyti ir tada prie tūkstančių smulkučių Šekspyrų, gyvenančių Kanzas Sityje, Detroite, San Diege, Taksone, Tampe prisidės dar vienas. Šekspyras čia atrodo eresnis ir, galima sakyti, prieinamesnis, nei įpratome jį matyti. Beveik visi vaikai nori jo kaukės; ir Sara atideda tą saliamonišką sprendimą iki to laiko, kai dėžutė ištuštės.

6. Ryškus oranžinis užrašas praneša, kad pakete, kažkur tarp auksinių dribsnių, paslėptas siurprizas. Jo iki šiol dar nerado, ir vaikai prašo daugiau dribsnių – dideli geltoni kalnai, daugiau, nei jie gali suvalgyti, - ir skuba jį surasti. Tačiau, nepaisant to, pusryčių pabaigoje dėžutė vis dar netuščia, o siurprizas vis dar kažkur viduje.

7. Siūlomas netgi ypatingas kažkokios slaptos draugijos prizas: šifras ir stebuklingas žiedas, kurio savininku gali tapti, nurodytu adresu nusiuntęs dėžutės viršelį ir 50 ct.

8. Vienu metu trys tokie patrauklūs pasiūlymai. Sarai Boil atrodo, kad to perdaug. Matyt, su produktu ne viskas gerai ir jį reikia parduoti kuo galima greičiau, suspėti ištuštinti lentynas iki tol, kol ta žinia plačiai neišplito. Gal tie dribsniai skatina baisaus vėžio vystymąsi mažiems vaikams. Sara Boil nurenka dubenėlius su nupieštais ant jų triušiukais ir beisbolo komandų emblemomis, išpila pieną su permirkusiais dribsniais, o jos galvoje kyla laikraščių antraštės: "mirtinai sergantys vaikai", "Saldi likimo ranka", "lemtingas mažylius žudantis saldumas".

9. Sara Boil – energinga, protinga jauna moteris, žmona ir motina. Jos geras išsilavinimas, tačiau didžiausias pasididžiavimas – jos auganti šeima. Sara iš tikrųjų yra laiminga.

10. Gimimo diena
Šiandien vienos jos mažylio gimimo diena. Vakare bus šventė.

11. Namų tvarkymas. Nr. 1
Pirmiausia – virtuvė. Sara Boil į kriauklę sudeda puodukus, lėkštes, stiklines, stalo įrankius. Ji mėlyna sintetine kempine nugremžia pridžiūvusį purvą nuo plastmasinio, geltono marmuro spalvos stalo – ypatingos mėlynos spalvos kempine, su kuria mums dar teks susidurti. Visame stalo paviršiuje lipnių vaikų delnų paliktos žymės. Šviesoje matosi dėmės: jos atsiranda ir dingsta priklausomai nuo žiūrėjimo kampo. Sara pašluoja grindis ir šiukšlinėje atsiduria: trikampio formos džiūvėsėlio, užpilto vynuogių želė, gabalas, plaukų smeigtukai, geltona pleistro juostelė, kukurūzų dribsniai, lėlės akytės, dulkės, šuns plaukai ir saga.

12. Kol nepasieksime kitos statistiškai apgyvendintos planetos ir nepradėsime kalbėtis su jos žaliaveidžiais gyventojais, argi galime turėti bent kokį supratimą apie kitokią kultūrą – turėdami, žinoma, tik šį nuvytusį, be jokių bendravimo priemonių, pasaulį? Jei peržiūrėsime Vakarų kultūros metastazes, tai atrodys dar mažiau tikėtina. Sara Boil įsivaizduoja, kaip visas pasaulis tampa panašus į Kaliforniją, visi topografiniai iškilimai išnyksta veikiant salstelėjusio kvapo odos depiliatoriaus, visa žmonija laikosi dietos, vaikšto tamsiais akiniais, vienodais lelijų ir rožinės spalvos plaukais. Žalia kaip avokadas ir rožinė kaip žiedas, apjuosta greitkelių korsetu, amžina ir begalinė, visą pasaulį apimanti ir pakeičianti Kaliforniją. Kalifornija!

13. Nukrypimas 1. Apie Entropiją
Entropija: dydis, įvestas visų pirma tam, kad palengvintų paskaičiavimus ir termodinaminių procesų rezultatus būtų galima pateikti aiškiau ir suprantamiau. Entropiją galima paskaičiuoti tik negrįžtamam procesui ir jis apibrėžiamas šilumos kiekio, perduoto sistemai arba pašalinto oš jos, santykiui su termodinamine sistemos temperatūra. Entropijos pokytis negrįžtantiems gamtos procesams paskaičiuojamas teoriškai pakeičiant juos grįžtamaisiais procesais. Sistemos entropija – tai jos betvarkės matas. Bet kurios uždaros sistemos entropija niekada negali mažėti: ji arba didėja (esant negrįžtamiems procesams) arba išlieka pastovi (esant grįžtamiems procesams). Tad Visatos entropija didėja, artėdama prie maksimumo, kas skatina chaotiškus dalelių judėjimus toje milžiniškoje sistemoje (eant prielaidai, kad Visata yra uždara sistema). Žr. Šiluminė Visatos mirtis.

14. Namų tvarkymas. Nr. 2
Vystyklų skalbimas. Sara Boil visame name išklijuoja priminimus: neaiškus greitas braižas, rodyklytės, diagramos, piešiniai; užrašai ant sienų, užrašyti herojiškų pastangų kažką pasižymėti, užsirašyti, sutvarkyti, nuraminti. Ant sniego baltumo vystyklų krepšio dangčio ji rožine perlamutrine pomada užrašė sakinį, skirtą priešinimuisi tai keistai nevilčiai, kuri apima ją vien nuo minties apie amoniaką ir jos baisią jėgą. "Azoto ciklas yra gyvybiškai svarbus organinių ir neorganinių medžiagų apykaitos procesui. Saldus Visatos kvėpavimas". Ant skalbimo mašinos sienelės nupiešti In ir Yan simboliai, mandalos ženklai ir žodžiai: "Daugeliui merginų atrodo, kad pateko į spąstus. Tai šiuolaikinio pasaulio reiškinys, kurį kažkiek galima paaiškinti neatitikimu tarp nuolat kintančių poreikių ir visuomeninių tarnybų, tenkinančių tuos poreikius". Virtuvėje virš kaitlentės ji užrašė: "Padėkite! Padėkite! Padėkite!"

15. Kartais ji sunumeruoja arba aprašo daiktų kambariuose ypatybes. Svetainėje yra 819 skirtingų perkeliamų daiktų, įskaitant knygas. Kai kuriems duoti įprasti pavadinimai, kitiems – išgalvoti: taip šepetys plaukams pažymėtas kaip "Šepetys plaukams", odekolonas kaip "Odekolonas", o kremas rankoms kaip "Katė". Ji nepaprastai mėgsta vaikiškus žodynus, enciklopedijas, abėcėles ir visokiausius žinynus; tvarkingai sudėlioti ir turintys savo vietą, jie suteikia jai komforto pojūtį.

16. Ant miegamojo durų – du apibrėžimai iš enciklopedijos: "Dievas – garbinimo objektas" ir "Homeostazė – organizmo vidinės būsenos pastovumas".

17. Sara Boil teliūskuoja vystyklus, plauna skalbinius, o šv. Veronika, keičia paklodes vaikų lovytėse. Ji pradeda tvarkyti žaislus, peržengdama ir apeidama ištisus ant grindų pastatytus miestus, - jai atrodo, kad juose vis dar verda gyvenimas. Juose yra pervežimo priemonės, vaistai, civilinės ir karinės paskirties atributai, žaislinių gyvūnų, per daugelį metų nučiupinėtų vaikų rankų, zooparkas, šimtai mažų figūrėlių – plastmasinių gyvulėlių, kaubojų, mašinų, astronautų – iš jų žaisdami vaikai kuria didesnius ir mažesnius pasaulius. Vienas mėgstamiausių Salos žaislų – Baba, medinė rusų lėlė, kurią atidaręs viduje randi kitą, mažesnę, tačiau lygiai tokią pačią lėlę, o joje dar kitą ir t.t. Savotiška begalybės pamoka, bent jau 7 lėlių apimtyje.

18. Sara Boil motina mirė prieš du metus. Sara muziką laiko laiko intervalų sujungimo priemone; ir Bachui, jos nuomone, tai pavyko geriausiai. Jos akys kartais tampa tos minėtos virtuvės kempinės spalvos. Įgimta jos plaukų spalva – ruda, kaip spanielio, tačiau prieš kelis mėnesius, vieną košmarišką ir isterišką dieną, ji perdažė jas rausva, tad dabar jie dvispalviai, su juosta per vidurį, tarsi purvinų lūšnų nutriušusios sienos ar senos municipalinės mokyklos.

19. Nukrypimas 2. Apie Šiluminė Visatos mirtis
Antras termodinamikos dėsnis gali būti pateikiamas kaip dėsnis, teigiantis, kad uždaros sistemos, t.y. sistemos, nesikeičiančios energija su kitomis sistemomis, entropija juda link maksimumo, o jos naudinga energija juda link minimumo. Buvo nustatyta, kad Visata yra termodinamiškai uždara sistema; ir jei taip yra tikrai, tai kada nors turi ateiti laikas, kai Visata išeikvos visą naudingą energiją. Tą būsena imta vadinti "šilumine Visatos mirtimi". Tačiau iki šiol nėra įrodymų prielaidai, kad Visata yra termodinamiškai uždara sistema.

Daugiau >>> Šiluminė Visatos mirtis

20. Sara Boil įsipila Koka-Kolos ir užsidega cigaretę. Tirštas rudas gėralas, saldus ir šaltas, nuo kurio ima skaudėti gerklę ir dantis nusmelkia skausmas. Stebuklingas mano jaunystės prieskonis. Saros akys ašaroja nuo angliarūgštės. Sara mąsto apie šiluminę Visatos mirtį. Tų vasaros dienų, begalinių, kaip Airijos gyvatė, kuri burna sučiupusi uodegą, braunasi per senovinius foliantus.

21. Namų tvarkymas. Nr.3
Lovos sutvarkytos. Dabar reikia išsiurbti kilimą su išblukusiomis gėlėmis, vynuogių kekėmis ir lapais, be galo persipinančiais vieni su kitais begalinėje karštligiškoje ekstazėje. Staiga dulkių siurblys vietoje to, kad siurbtų, pradėjo pūsti orą, išpūsdamas stiklinius rutuliukus, lėlių akis, dulkes ir sausainių trupinius. Senas fokusas. : O Dieve", - sušunka Sara. Kaukia mažylis, reikalaudamas, kad į jį atkreiptų dėmesį, perrengtų ir pamaitintų. Sara koja paspiria dulkių siurblį, tas sukriokia ir vėl pradeda dirbti.

22. Per pietus išverčiama tik viena pieno stiklinė.
Per pietus išverčiama tik viena pieno stiklinė.

23. Reikia palaistyti augalus: gebenę, hiacintus, levandą, avokadą, ciklamenas ir pašerti žuvytes akvariume – laimingas porcelianinių pilių ir undinėlių savininkes. Vėžlys kiekvieną dieną atrodo vis prasčiau – matyt, dvesia.

24. Saros Boil akys mėlynos. Labiau nei mėlynos, ir tas mėlynumas visai kitoks, nei Gamtos spalva, nei koks buvo visos literatūros įkvėpimo šaltinis. Švari, šiuolaikinė, aitri, dirbtinai mėlyna spalva: spindinti dangaus žydrynė atvirutėse, atsiųstose iš kaitrių subtropikų – čiabuviai šiepia baltus dantis ir dviprasmiškai šaiposi; daug žadanti, nenatūrali sodri stiprių trankvilizatorių tablečių mėlynė; šalta ir kelianti gailestį – sintetinės virtuvės kempinės; tyriausia, neįtikėtina Kalifornijos baseinų glazūros žydruma. Chemikai savo laboratorijose kūrė šį mėlynumą iš tūkstančių bespalvių neįprastos struktūros kristalų. Kurių kiekvienas unikalus ir nepakartojamas, atvėsindavo juos ir grynindavo; ir štai dabar jų sukurtas grožis šnypščia, putoja ir liepsnoja Saros akyse.

25. Nukrypimas 3. Apie šviesą
Šviesa: substancijos, kurios dėka stebimas objektas daro poveikį stebėtojo akims, pavadinimas. Tai elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangų ilgis nuo 4 x 10^{- 12} iki 7 x 10^-12 cm; šviesos bangų ilgio skirtumas žmogaus akies suvokiamas kaip skirtinga spalva. Žr. Spalvinis regėjimas.

26. Šviesa ir svetainės tvarkymas
Visi 819 daiktai, kaip ir viskas svetainėje, apdulkėję, padengti įprastomis pilkomis dulkėmis, tarsi tai būtų milžiniškos pelės buveinė. Staiga pro langą prasiskverbia bandų debesys arba labai ryškios saulės šviesos dalelės; ir viskas įšyla iki baltumo ir pasimato įvairiaspalvės vaivorykštės. Pakibusi šioje, jau virtusioje vienu spalvotu kubu, erdvėje, tarsi senovinis vabzdys, įkalintas gintaro gabale, Sara Boil staiga suvokia, kad nuostabiausias dalykas šiame kambaryje yra dulkės, mana akims. Diušanas, tas minties tėvas, pritvirtino ant vienos jo skulptūrų nusėdusias dulkes, jas laikydamas savo kūrybos dalimi. "Taip atsiranda beprotybė, sako Sara", - ištaria Sara. Vėl kyla mintis apie namų ūkio tvarkymą dadaizmo pagrindais. Kambariai užstatomi daiktais, virstančiais šiukšlėmis, dūla laikraščiai ir žurnalai, aplink – bulvės ir į šiukšlių kibirą išmestos konservuotos pupos atgyja, tiesdami į saulė ilgus plonus daigus. Augalai tankiomis džiunglėmis apsupa namus, trupina tinką, ardo dangą, ir sodas per duris įeina į vidų. Miršta auksinės žuvelės, žūsta paukščiai – iš jų padarome iškamšas; tada miršta šuo, pasiilgęs malonių, ir, tikriausiai, vaikai – ir vaikų iškamšos bus išdėliotos visame name, o jas padengs storas dulkių sluoksnis.

27. Nukrypimas 4. Apie dadaizmą
Dadaizmas (pranc. dadaisme, iš dada – medinis arkliukas) – nihilistinė siurrealizmo pakraipa, kilusi Ciuriche Pirmojo pas. karo metu kaip 1915-22 m. isterijos pasekmė. Tai buvo antimenas, specialai beprasmis, kuriuo siekta įžeisti ir šokiruoti. Būdingiausiu dadaizmo pavyzdžiu laikomas Marselio Diušano spalvota Monos Lizos reprodukcija su pripieštais ūsiukais po nepadoriu užrašu LHOOQ (elle a chaud au cul). Tarp kitų šios meno krypties pavyzdžių galima paminėti Hanso Arpo koliažus, padarytus iš atsitiktinai sukarpytų ir sumaišytų spalvoto popieriaus lapų; kompozicijas, sukurtas iš paprasčiausių buities rakandų, kaip Diušano pristatyti butelių džiovintuvas ar dviračio ratas; kvailų pavadinimų Fransio Pikabijos piešiniai, vaizduojantys įvairių mašinų ir mechanizmų detales; beryšę poeziją; lekciją, kurią vienu metu skaitė 38 lektoriai; 1920 m. parodą Kelne, įrengtą fligelyje, į kurį patekti buvo galima tik per gretimos kavinės tualetą, ir kurioje greta kitų kūrinių buvo demonstruojamas mėsinėjimo peilis, o lankytojams buvo siūloma tuo peiliu sunaikinti bet kurį pasirinktą parodos eksponatą – ką jie ir darė.

28. Laiko ir kitokie matavimo prietaisai
Boilų namuose yra ketvertas didelių sieninių laikrodžių; trys rankiniai laikrodžiai (vieni jų, su peliuku Mikiu, neveikia); du kalendoriai ir dvi užrašų knygutės; trys liniuotės; vienas geležinis jardas; skysčių matuoklis; raudonų plastmasinių matavimo šaukštų rinkinys, kurį sudaro: valgomasis šaukštas, arbatinis šaukštelis, pusės, ketvirčio ir aštuntadalio arbatinio šaukšto; smelio laikrodis kiaušinių virimui, termometrai matavimui burnoje ir išeinamojoje angoje; skauto kompasas; namo formos barometras, kuriame nuolat be atvangos vienas kitą sugauti bando senis su sene; voniose stovinčios svarstyklės, ruletė, sienelė su atžymomis, pagal kurias galima atsekti, kaip augo vaikai; metronomas.

29. Po pietų, tvarkydama vonią, Sara Boil pastebi naują raukšlelę. Ji nuo vidurio kaktos nutįsta iki parpuakio ir vos pastebima, tačiau Sara, suraukdama antakius, aiškiai ją mato ir įsivaizduoja, kaip ji atroys ateityje. Sara nubrėžia dar vieną brūkšnelį lentelėje ant sienos, pavadintoje "Raukšlelės ir kiti mirtingumo požymiai". Tokių brūkšnelių su paskutiniuoju jau 32.

30. Sara Boil – energinga ir išmintinga jauna moteris, žmona ir motina. Ji puikiai išsilavinusi, tačiau didžiausias jos pasididžiavimas – jos auganti šeima. Sara savotiškai laiminga. Ji turi daug pomėgių, ji aktyviai dalyvauja daugybėje visuomeninių renginių ir tik kartais, kartas nuo karto, Pasiduoda įkyrioms mintims apie Laiką, Entropiją, Chaosą ir Mirtį.

31. Sara Boil niekada tiksliai nežino, kiek turi vaikų.

32. Laikas nuo laiko Sara apie tai susimąsto; kartais ta mintis pati suranda Sarą; kartais ta mintis net slegia Sarą – mintis apie tai, kad dar yra daug, ko galima laukti ir norėti, be to paprasčiausio dauginimosi akto – kažkuria prasme veidrodinio giminės pratęsimo. Retkarčiais naktimis Sara prisimena gimdymus – raudonų pliušinių krėslų medžiagą ir jos spalvą bei prakaituojančios seselės kvapnų kvėpavimą. Medinė rusišška lėlė turi idealiai apvalias ryškiai raudonas dėmes ant skruostų; ji atsidaro per vidurį, ir pasaulį išvysta tiksliai tokia pati, tik mažesnė lėlė su lygiai tokiais pat rausvais skruostais, o po jos dar viena ir t.t.

33. Kokia laiminga žmonija, mąsto Sara, vaikai mums atrodo tokie gražūs. Jei ne, tai būdami tikrais kraujasiurbiais, būtų greitai nušluoti nuo žemės paviršiaus ir tuo pačiu civilizacija, pasiekusi neregėto suklestėjimo, palaipsniui susinaikintų. Žaviausios mergaitės, sulaukusios vos 12 m., būtų operuojamos, perrišant kiaušintakius. Be paliovos visi siekiai būtų pajungti vienam tikslui – dirbtinai sukurtų jausmų tobulinimui ir nebūtų daugiau investicijų į dažnai mus nuviliančius mūsų įsčių vaisius.

34. 27. Nukrypimas 5. Apie meilė
Meilė: Intymus ir gilus jausmas, nukreiptas į kitą asmenį, objektą ar idėją. Kaip nurodo Šandas, jis būtinaituri emocinį atspalvį nepriklausomai nuo situacijos, kurioje randasi meilės objektas arba kurioje mums prisistato; dažnai, psichoanalizėje – visada kalbama apie kūnišką meilę arba tiesiog dulkinimąsi.

35. Sara Boil kartais jaučia visišką bendrumą su savo kūnu, o kartais – visišką atsiskyrimą nuo jo. Jau atkreiptas dėmesys į kūno ir asmenybės susidvejinimą. Jau atkreiptas dėmesys į erdvės ir laiko susidvejinimą. Jau atkreiptas dėmesys į vyro ir moters susidvejinimą. Jau atkreiptas dėmesys į į materijos ir energijos susidvejinimą. Kartais ji savo kūną įsivaizduoja esant gyvūnu, kurį šeimininkė (jos siela) išveda pasivaikščioti į parką. Gyvenimiškos patirties žibintų stulpai. Saros rankos nusėtos strazdanomis, o kai ji lavai pavargsta, po akimis atsiranda mėlynės.

36. Darbas namuose niekada nebus baigtas – chaosas slapstosi visad pasirengęs įsiveržti į nuravėtą plotą; džiunglės apverstos purvinais indais ir darosi baisu nuo didelių pliušinių gyvūnėlių staugimo. Stiklinės akys sukelia siaubą.

37. Į parduotuvę šventinio torto
Supermarkete. Vienas vaikas sėdi parduotuvės vežimėlyje, kitas laikosi įsitvėręs jos. Melsvai rožinis lempų, pagamintų vazelių ledui forma, šviesa; ji ryškesnė, šaltesnė ir pigesnė, nei dienos šviesos lempos. Durys atsiveria, tereikia tik tau, o Tantale, ištiesti ranką. Bandelės su dešrelėmis, bulvių traškučiai, ledinukai, šventinė popierinė staltiesė su šventiškais piešinukais, pomidorų padažas, garstyčios, pikuliai, oro balionėliai, tipi kava "Continental", konservai šuniui, šaldyti žirneliai, ledai, šaldytos pupos ir brokoliai alyvoje, margos popierinės kepurėlės, saldžių kukurūzų dribsnių dėžutė su Volfgango Amadėjaus Mocarto kauke ant užpakalinės sienelės, duona, sausas rinkinys picai. Tiksliai parinktos pritraukiančios muzikos garsai pripildo milžinišką parduotuvę, beveik neliesdami smegenų paveikia kepenis, limfą, kraują. Oras tarsi persmelktas aliuminio priskoniu. Grietinėlė, arbatos paketėliai, kumpis, mėsa sumuštiniams, žemuogių džemas. Sra priėjo skalbimo priemonių skyrių; ėmė niurzgėti kūdikis. Aplink nuo prekių gausos lūžta lentynos. Sarai užeina kažkoks priepuolis panašus į isteriją. Buvo metas, kai ji dar galėjo išsirinkti… Tačiau pasirinkimas padarytas ne ramybės ir padorumo labui. Sara Boil su iššaukiančiu džiaugsmu ima čiupti viską, ką siūlo parduotuvė. Langų plovimo skystis, stiklų plovimo skystis, priemonė varinių daiktų valymui, priemonė sidabrinių daiktų valymui, smulkios plieno drožlės virdulių valymui, 18 skirtingų dezinfekavimo priemonių, unitazų valymo priemonė, dėmių išėmėjas, parketo įtrynimo skystis, baldų poliravimo priemonė, mašinų plovimo skystis, šampūnas kilimams, šampūnas šunims, šampūnas sausiems, riebiems ir normaliems plaukams, šampūnas nuo pleiskanų, šampūnas žiliems plaukams, dantų pasta, dantų valymo milteliai, šepetėlis dantų protezams, dezodorantai, priemonė nuo prakaitavimo, antiseptikai, muilas, įvairūs valikliai, skystis grimo nuėmimui. Kai ta ar kita priemonė pateikta skirtinguose įpakavimuose, Sara ima po vieną visų rūšių įpakavimą. Ištisos buteliukų ir skardinių šeimynos, pvz., didelis šampūno flakonas – tėtė, flakonas – mama, dar mažesnis flakonas – sesuo ir smulkutis flakonėlis – broliukas. Sara prikrauna tris vežimėlius ir sunkiai nustumia iki kasos. Ji vos sulaiko juoką, kai mato,kad blyški baltaplaukė kasininkė, su beveik Monos Lizos antakiais, veltui bando apsimesti, kad viskas – normalu; ir asmeniškai jai – vienodai. Sąskaita – 175 doleriai ir 53 centai ir Sara apmoka čekiu. Mašinoje, grįždama namo, apsiverkia.

38. Prieš šventinį vakarėlį Ponia Deivid Boil, Saros Boil uošvė, ateina į vakarėlį jos anūko gimimo dienos proga. Dovanų atneša žaisliuką – Austrijoje pagamintą medinį ančiuką. Ančiukas kriksi, kai tampai grindimis už virvutės. Sra Boil šokoladą ir karamelę supilsto į popierinės stiklinaites, o ponia Deivid Boil sėdi už virtuvės stalo ir kalba su ja. Ji kalba apie kelis dalykus: pirmiausia apie sodą ir juodų vabalų antpuolį – mano, kad juos užvežė ir Honkongo, - kurie negailestingai graužia augalų šaknis ir lapus; antra, apie kaimynę, kuri serga vėžiu ir džiūsta akyse. Kaimynė niekada niekuo nesirgo, ir staiga – vėžys; dabar ji silpsta nepaprastai sparčiai. Gydytojas sako, kad jos kūnas – chaosas, chaosas; jame kaip laukinės blaškosi ląstelės. "Kai ją aplankiau, - pasakoja ponia Deivid Boil, - ji vos pažino mane, negalėjo kalbėti ir negalėjo būti švari".

39. Kartais Sara sunkiai beprisimena, kiek turi tų gudručių nupenėtų vaikučių.

40. Anksčiau, kai jai visai vienai tekdavo stovėti aikštės centre, toli nuo kitų žaidėjų, ji kūrė daineles ir tyliai dainavo jas.

41. Ji stengiasi Pasaulio pabaigą įsivaizduoti kaip visuotinį apledėjimą.

42. Ji stengiasi Pasaulio pabaigą įsivaizduoti kaip visuotinį tvaną.

43. Ji stengiasi Pasaulio pabaigą įsivaizduoti kaip visuotinį branduolinį karą.

44. Turėtų būti dar kažkas, laikas nuo laiko pamano Sara Boil. Ką galima padaryti, kad pasikeistų, nors mažiausios dulkelės judesyje, pasaulio judėjimas ir vystymasis? Kartais sapne Sara kuria didingas ir visiems suprantamas simfonijas, panaudodama įvairiausius instrumentus ir mechanizmus; vaizdinius, galinčius pakeisti, nustebinti ir nuraminti išprotėjusį meno pasaulį; romanus, galinčius atnaujinti literatūrinę kalbą. Kartais jai atrodo, kad vienos, net mažiausios permainos pakaktų. Manoma, kad vėžliai gyvena ilgai. Kas būtų, jei ant vėžlio šarvo išraižytum vardą, datą ir, galbūt, dar kokį vilties žodį ir paleistum vėžlį į laisvę? Ar tas sąmoningumo aktas galėtų padėti jai įveikti pasaulio absurdą?

45. Ponia Deivid Boil turėjo tokius pat ūsiukus, kaip Marselio Diušano  Mona Liza.

46. Šventinis vakarėlis
Margai apsirengę vaikai susėdo aplink ilgą šventinį stalą. Jie buvo labai pakilios nuotaikos ir atrodė kiek pavargę po triukšmingų ir linksmų žaidimų; kai kas įraudo ir suprakaitavo, kiti buvo nenatūraliai išbalę. Visuotinis džiugesys ir tos ryškios popierinės kepurės, kurias užsidėjo vaikai, pavertė juos į kaprizingus ir padykusius nykštukus. Metas tortui. Ir štai įnešė didžiulį raketos formos tortą pastatytą ant starto įrenginio. Jis padengtas mėlyna ir rožine cukraus glazūra. Nuščiuvusioje tyloje pravirko šventės kaltininkas. Vėliau jis liovėsi, sugalvojo norą ir užpūtė žvakutes.

47. Vienas vaikas nenorėjo nei pyragėlių su dešrele, nei ledų, netgi torto ir prašė kukurūzų dribsnių. Sara atnešė jam visą dubenėlį piene išmirkusių kukurūzinių dribsnių, ir po akimirkos vaikas užspringsta. Sra pastuksena jam per nugarą ir vaikas išspjauna nedidelę žalią plastmasinę gyvatytę raudonomis stiklinėmis akimis. Tai ir yra siurprizas. Jo nori visi vaikai.

48. Po šventinio vakarėlio vaikai guldomi
Maudymas. Rausvų ir slidžių, tarsi ruonių, vaikų, spiegiančių tarsi ruoniai, nuogumas. Ir tekši vienas į kitą vaikų kūnai perlamutrine plyta išklotoje vonioje; pasigirsta džiugus spiegesys. Vaikų nuogumas gerokai didesnis nei suaugusių. Nėra muskusu atsiduodančių stangrių plaukų, nėra šiukščios plaukuotos odos, nėra lašinių ir išsiplėtusių venų, "puošiančių" tą žvėrių karalių. Visi gerai įmitę vaikai atrodo esą valgomi. Saros dantys šiepiasi – prisiminimas apie protėvių kruvinas puotas. Jaunieji žmonių giminės atstovai tvarkingumu ir švara panašūs į jaunuosius žvėrių pasaulio atstovus, tačiau kitkas ne jų naudai – jie visai nuogi ir gerokai nerangūs. Kokie rožinės spalvos atspalviai, grynos rožinės spalvos; angos nepaprastai taisyklingos – odelė pakraščiuose kiek tamsesnė – jie nuolat nori krūties, dėmesio ir pieno.

49. 6 nukrypimas. Dar apie entropiją
Hibso Visatoje tvarka mažiausiai tikėtina, o chaosas – tikėtiniausias. Tačiau atskiroje Visatoje, jei tokia įmanoma, siekiančioje susinaikinti, yra sričių, kurių judėjimas atrodo esąs priešingas Visatos kaip visumos judėjimui, ir kuriose kad ir labai trumpai ir ribotai, tačiau įsigali tvarka. Kai kuriose tų sričių sau prieglobstį randa gyvybė.

50. Mintimis Sara įsivaizduoja, kaip ji valo ir tvarko pasaulį; netgi Visatą, pripildama Kosmosą kvepiančios skalbiančios putos; kaip ji dezodoruoja žiojinčias olas ir ugnikalnius ir gramdo nuo uolų kerpes.

51. 7 nukrypimas. Vėžliai
Daugybė žolėdžių gyvena visų žemynų švariuose tropikų ir vidurinės zonos vandenyse. Pas šiauriausias Europoje sutinkamas vėžlys yra balų vėžlys (Emys orbicularis). Jis užauga iki 8- 10 colių ilgio. Šie vėžliai gyvena iki 100 m., o kartais ir ilgiau. 52. Tvarkymas po vakarėlio
Sara po vakarėlio tvarko kambarį. Mėtosi lėkštės. Suplėšyta šventinė popierinė staltiesė. Musė mirė didvyrio mirtimi žemuogių ledų balutėje. Riešutai su želė, viską išpurvinę, guli krūvytėje, matiniai, tarsi nurimusių miegančių žuvėdrų pulkelis. Nebaigti valgyti žydro torto gabalai. Visur išmėtytos siauros plonos japoniškų pliauškynių juostelės. Ant juostelį – keisti užrašai, užrašyti, matyt, kokio nors angliškai nesuprantančio japono. Minios gelsvų mažų žmogelių didesnę gyvenimo dalį išbarsto gamindami šia efemerišką prekę, išrašydami popieriaus šūsnis absurdiškomis ir nesuprantamomis frazėmis, "Visi tavo plaukai suskaičiuoti". Kažkas dešrelę pasodino gėlių vazone. Beveik visi helio pripildyti balionai susprogo, o likę, ištrūkę iš vaikų rankų, dabar linksmai šokčioja palubėje. Dar viena juostelė: "Imperatoriaus arkliai miršta gausiai, daug labiau".

53. Ji labai pavargo, violetinės dėmės po akimis, lelijų spalvos dėmės po akimis. Jos dėdei, gyvenančiam Ohajo valstijoje, dažnai taip nutinka. Ji eina į virtuvę, kad sutvarkytų stalą pusryčiams ir staiga pastebi, kad vėžlys akvariume išplaukė į paviršių ir nejudėdamas plūduriuoja vandens paviršiuje. Sara Boil baksteli jį pieštuku, tačiau jis nesujuda. Sara stovi, žvelgdama į negyvą vėžlį, ir verkia.

55. Ji beveik rauda. Prieina prie šaldytuvo ir išima kiaušinių dėžutę. Juos viena o kito meta ant grindų, išklotų plytelėmis su žemuogėmis. Jie gražiai dūžta. Slaptoji Dantistų draugija, visi ūsuoti, su Slaptažodžiais ir Stebuklingais žiedais. Ji beveik rauda. Ji griebia tris vaikų lėkštutes su nupieštais triušiukais ir sudaužo į šaldytuvo šoną; jos suskyla į šukeles ir grindis nukloja smulkios skeveldros – triušiukų šukelės: Ausis, akis, letenėlė; Stoktonas, Kalifornija, Aktonas, Kalifornija, Čiko, Kalifornija, Redingas, Kalifornija, Glen-Elenas, Kalifornija, Kadis, Kalifornija, Angels-Kempas, Kalifornija, Pusmėnesio įlanka. Taip visuotinė Visatos ENTROPIJA padidėja, siekdama maksimumo, išreikšdama chaotišką judėjimą joje. Ji rauda, burna pravira. Ji sviedžia vynuogių želė skardinę ir toji išmuša langelį prie kriauklės. Jos akys žydros. Ji prasižioja. Buvo sakyta, kad Visata yra uždara termodinaminė sistema, ir jei taip tikrai, tai kažkada ateis laikas, kai Visata "išsisems", kitaip sakant, išeikvos visą naudingą energiją. Tą būseną įprasta vadinti "Visatos šilumine mirtimi". Sara Boil ima raudoti. Žemuogių džemo skardina trenkiasi į virtuvės kaitlentę; įtrūksta emalis, kaitlentė pasrūva krauju. Bachas turėjo 20 vaikų, o kiek jų turi Sara Boil? Ji išsižiojus. Ji išsižioja. Ji supila į kriauklę plovimo skysčio ir paleidžia vandenį. Ant virtuvės sienos rašo: "Viljamas Šekspyras serga vėžiu ir gyvena Kalifornijoje". Ji rašo: "Cukriniai kukurūzų dribsniai – Dievų maistas". Kriauklėje putoja, putos veržiasi per kraštus ir jų burbulai ritinėjasi ant žemuogių grindų. Ji netrukus ims raudoti. Ji pradėjo raudoti. Ji rauda. Kas pasakys, kiek čia žuvyčių? Ji daužo stiklines ir lėkštes, ji svaido puodelius, dubenėlius, stiklainius; ir jie išsitėkšdami virtuvę nukloja kauburėliais. Smėlio laikrodžiuose byra smėlis. Senis su senute barometre taip niekada ir nepagaus vienas kito. Ji ima kiaušinius ir aukštai juos pametėja. Ji pradeda raudoti. Ji išsižioja. Kiaušiniai lėtai, tarsi beisbolo kamuoliai, pakyla iki lubų ir lanku nuskrieja aukštyn, link pavasario dangaus. Jie kyla vis aukščiau ir aukščiau, apgaubti tylos pakimba zenite ir pradeda lėtai, labai lėtai kristi.

Papildomi skaitiniai:
Fantastikos skyrius
Bėgimas į kosmosą
V. Baalis. Eksperimentas
Pasidalijimas skausmu
Stanislavas Ivanovas. Ramanas
R. Aberneti. Žmogus prieš miestą
S. Zlatarovas. "Protėjaus" operacija
Dmitrijus Ignatovas. Tesėjo laivas
Vladimiras Maryševas. Šalutinis poveikis
O. Korabelnikovas. Sparnų prisilietimas
E. ir I. Chaliai. Gyvenimas vietoje gyvenimo
Edgaras Alanas Po. Kažkokio Hanso Pfaalio nepaprasti nutikimai
S. Alenas. Viešas pasmerkimas
Vasilijus Lobovas. Įsimylėję
Ch. Šaichovas. Protėvių atmintis
Ch. Šaichovas. Deimanto spindesys
P. Michnenko. Užsitęsęs areštas
Mitologija Visatos masteliu
Džonas Antoni. Hipnoglifas
Robertas Aberneti. Atžala
Poezija ir skaitiniai
NSO svetainė