Umberto Eco Fuko švytuoklė    

5 Gebura

 

81

Požemių žmonės pasiekė didžiausios išminties... Jei mūsų kvaila žmonija pradėtų prieš juos karą, jie galėtų išsprogdinti visą Žemės paviršių.
Ferdinand Ossendowski. Žvėrys, žmonės ir dievai, 1924


100

Visam pasauliui: pareiškiu, kad žemė yra tuščia ir galima apgyvendinti iš vidaus, kad ji sudaryta iš kelių koncentrinių, esančių vienas kitame, rutulių ir yra atvira dviejuose ašigaliuose 12 ar 16 laipsnių plote.
J.Cleves Symmes, pėstininkų kapitonas, 1818.04.10, iš Sprague de Camp ir Ley „Lands Beyonds“, 1952, X

- Kazaubonai, džiaugiuosi, jūsų tyrumas atvedė jus į teisingą kelią. Tikras ir vienintelis Hitlerio apsėdimas buvo požeminės srovės. Hitleris pritarė tuščiavidurės žemės teorijai - Hohlweltlehre.
- Vaikinai, aš išeinu, man gastritas, pakartojo Diotevelis.
- Palauk, dabar įdomiausia. Ir mes gyvename ne išorėje, ant išgaubtos išorinės plutos, o viduje, ant vidinio įgaubto paviršiaus. Tai, kas mums atrodo dangus, yra dujos su šviesos zonomis, užpildančios rutulio vidų. Dangus nėra beribis, jis yra apibrėžtas. Saulė nėra tokia didelė, kaip atrodo - tiesiog 30 cm lašelis Žemės centre. Tai įtarė jau graikai.
- Tu pats tai sukūrei, pavargusiu balsu ištarė Diotevelis.

- Kaip tik to aš nesukūriau! Toksai Simsas iškėlė šią mintį dar 19 a. pradžioje. Vėliau, amžiaus pabaigoje, ją perėmė kitas amerikietis Tydas4), remdamasis alcheminiais eksperimentais ir Izaijo raštais. Po pirmo pasaulinio karo vokietis, vardu ... na tas, kuris įkuria „Hohlweltlehre“ judėjimą, kuris, kaip sako jau pats žodis, paremtas tuščiavidurės žemės teorija, o Hitleris su savaisiais aptinka, kad ši teorija tiksliai atitinka jų principus. Sklido kalbos, kad jis kartais prašaudavo pro šalį su „Fau-1“, nes skaičiavo trajektorijas įgaubto, o ne išgaubto paviršiaus teorija. Hitleris įsitikinęs, kad jis yra Pasaulio karalius, o jo vyriausias nacių štabas - Nežinomieji Vyresnieji. Kur gyvena Pasaulio karalius? Viduje, apačioje - ne išorėje. Remdamasis šia hipoteze Hitleris nusprendžia apversti visą tyrimų tvarką, galutinio žemėlapio idėją, Švytuoklės interpretavimo būdą! < ... >

Vien tik Planas gali paaiškinti nepaaiškinamą genocido biurokratiją! Tarp žydų Hitleris ieško kokio nors ženklo, minties, kuri padėtų jam Švytuoklės dėka nustatyti tikslų tašką, kuriame po įgaubtos tuščiavidurės žemės skliautais susikerta požeminės srovės, kurios dabar – atkreipkite dėmesį į požiūrio tobulumą – sutampa su dangiškomis srovėmis, todėl įgaubtos žemės teorija materializuoja, jei taip galima sakyti, tūkstantmetę hermetiškąją intuiciją - kas apačioje yra tapatu tam, kas viršuje. Mistinis Ašigalis sutampa su Žemės Širdimi; slaptasis dangaus kūnų piešinys - slaptasis Agartos požemių piešinys. Nėra skirtumo tarp dangaus ir pragaro, o Gralis, lapis exilis, yra lapis ex coelis ta prasme, kad yra filosofinis akmuo, gimęs kaip dausų apvalkalas, riba, galas, chtoniškosios įsčios. Hitleriui nustačius šį tašką, esantį tuščiavidurės žemės centre, kuris yra ir tobulas dangaus centras, jis kartu taptų šeimininku to pasaulio, kurio Karalius buvo rasės teise. Štai kodėl iki paskutinės akiminkos iš savo bunkerio gelmių jis vis dar tikėjosi rasti mitinį ašigalį.
- Gana, - pratrūko Diotalevis. Man tikrai bloga. Man skauda.

Ferdinandas Osendovskis (Ferdynand Antoni Ossendowski, 1876-1945) – lenkų keliautojas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Gimė Rusijos imperijoje (Vitebsko gub.), Mokėsi St.Peterburgo un-te ir Sorbonojel dirbo inžinieriumi Sibire ir Tolimuosiuose rytuose. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, už ką buvo įkalintas. Literatūrinę veiklą pradėjo rusų kalba, daugiausia nuotykių ir fantastikos srityse, kurioje jam pavyko „pagauti“ kai kurias vėliau išplitusias schemas, pvz., „Brigas ‚Siaubas‘“ (1913) pasakoja apie išprotėjusį mokslininką, padariusį išradimą, galinti žmonijai atnešti ir laimę, ir nelaimę, o „Būsimoje kovoje“ (1914) pirmasis Rusijoje pasisakė priš darbininkų pavertimą pramonės priedu. Taip pat laikomas autoriumi padirbinių, žinomų kaip „Sisono dokumentai“, pasirodžiusių po Spalio revoliucijos, kuriuose buvo naudojami niekad neegzistavusių įstaigų blankai. Pilietinio karo metais tarnavo baltiesiems pas A. Kolčaką. Išgarsėjo beletrizuota knyga anglų kalba apie pilietinį karą Sibire ir Mongolijoje, pavadintoje „Ir žvėrys, ir žmonės, ir dievai“ (1921). 1922 m. persikraustė į Lenkiją. Parašė knygą lenkų kalba apie Leniną (1931) ir kelis romanas iš Lenkijos istorijos. Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo lenkų pasipriešinime. Po karo ir jo mirties rusų kontražvalgyba atliko kratą jo namuose, iškasė kūną, kad identifikuotų, nes jai kilo įtarimų, kad tasai „antitarybininkas“ pasislėpė.

Džonas Simesas (John Cleves Symmes Jr., 1780-1829) – amerikiečių karininkas, prekiautojas, paskaitininkas, geriausiai žinomas sava tuščiavidurės Žemės teorija, pagal kurią Žemė ties poliais turi angas į vidų. 1802 m. prisijungė prie JAV armijos ir tarnavo iki 1815 m., o po to užsiėmė prekyba. Jai nenusisekus, mąstė apie Saturno žiedus. 1818 m. paskelbė ir iki gyvenimo pabaigos vystė ir propagavo tuščiavidurės Žemės teoriją, nors pats apie ją neparašė knygos, nes buvo labai užimtas paskaitomis. Tai padarė kiti: J. McBride, J.N. Reynolds, W.F. Lyons ir kt.

---separator---

Taip pat skaitykite:   Nežinoma žemė
Paslaptingosios ertmės  ir  Vidinė Žemė: skrebutės
Ateiviai iš planetos vardu Žemė
Tuneliai po Andais  bei  Azijos širdis

Požemių pasaulis

„Tik susierzinimas laukia nepasiruošusių ieškotojų“.    
Rene Guenon sekretorius Whitall Persy    

T. Wilkins'as rašo, kad Mongolijoje gausu legendų apie tunelius ir požeminį pasaulį. Viena jų apie kažkur Afganistane ar Indijos Kuš rajone esantį nusileidimą, vedantį į Šangri-la, kurios pavadinimas Agharti. Į ją [bei Šambalą] persikėlė likučiai galingos civilizacijos klestėjusios dabartinės Gobi dykumos vietoje.

Louis Pauwels ir Jacques Bergier „The Morning of the Magicians“ rašo: „... atskiras pasaulis po Žeme senuosiuose religiniuose raštuose buvo nubaustų sielų vieta. Gilgamešas pas protėvį Utnapištimą leidosi į Žemės gelmes. Į ten leidosi ir Orfėjas ieškodamas savo Euridikės. Ulysas, pasiekęs pasaulio kraštą, aukojo, kad Protėvių dvasios pakiltų ir duotų patarimą.. Požemiai buvo Plutono karalystė, į kur keliavo nusidėjėlių sielos. Kai kuriose germanų legendose Venera buvo įkalinta Žemės gelmėse. Dantė aprašė pragaro ratus. Europos tautų sakmėse po žeme gyvena drakonai, o japonai mano, kad po jų salomis tūno monstras, kuriam susijaudinus kyla žemės drebėjimai“.

Apie Agharti rašė prancūzų žurnalistas Robert Charroux "The Mysterious Unknown". 1922 m. populiarioje kelionių kronikoje "Beasts, Men and Gods" lenkų mokslininkas Ferdinand Ossendowski (1876-1945) mini, kad kelionių po Centrinę Aziją metu išgirdo apie Agharti, kurios požemių karalystėje gyvena milijonai gyventojų valdomi "Pasaulio Valdovo". Jis žino visas gamtos galias ir skaito žmonių mintis bei turi jų likimo knygą. Paskutiniame skyriuje pateikiama pasaulio Valdovo pranašystė, 1921-ais perduota Hutuktu iš Narabanchi. Ją, pasak lamų, išsakė prieš 30 m., t.y. apie 1890-us.

Rene Guenon rašė: „Ar jos priskyrimą konkrečiam regionui turime suprasti pažodžiui ar simboline prasme - ar abiem variantais iškart? Mums ... tai simbolinė reikšmė. Tai nepašalina jos realumo faktų, bet ... mums tai aukštesnė prasmė“.
Tai „Net ir svastika, pasaulio ašis, apie kurią sukasi pasaulis. Tai lyg keltų, chaldėjų ar indų ratas. Tai yra Centro ženklas“.

Naujųjų laikų mitologijų (dažnai laikomų tik masinėmis isterijomis ar juokingais prietarais) kiltis galima atsekti – ir modernių mitų ištakomis galima laikyti nuotykinę literatūrą.
Taip pat skaitykite Mitologija Visatos masteliu

Toks yra tebegyvuojantis tuščiavidurės Žemės mitas (nors dažnai ir pajuokiamas) - esą po Žemės pluta egzistuoja tuščios ertmės (tiek visą Žemės rutulio vidų užimanti tuštuma, tiek milžiniškas tunelių tinklas ir pan.), kuriose, atseit, apsigyvenę žmonijos atžvilgiu palankiai arba nepalankiai nusiteikę senovės civilizacijų palikuonys (arba net ateiviai iš kitų pasaulių). Taip požeminėje Aghartoje išminčius apgyvendino Teosofijos draugijos įkūrėja Jelena Blavatskaja, o po kojomis slypinčių išsigimusių, tačiau labai stipriai magiją įvaldžiusių nykštukų egzistavimą rašė fantastas Ričardas Šeiveris. Holokaustą neigiantis Ernstas Zundelis1) laikė, kad naciai skraidančiomis lėkštėmis per skylę Antarktidoje pabėgo į Žemės gelmes.

Šiuose teiginiuose galima įžvelgti šumerų pomirtinio pasaulio Irkalos2), graikų Hado ir Tartaro, žydų Šeolo ar Dantės pragaro vaizdinių transformaciją,bet ši idėja pateikta 1871 m. išleistoje anglo Edvardo Bulverio-Lytono knygoje „Vrilis arba Ateinančios rasės jėga“, kur pasakojama apie magišką Vrilio energiją turinčią požeminę kultūrą. Pats Bulveris-Lytonas nebuvo ezoterikas, okultistas ir mistikas. Aišku, jis, kaip buvo madinga 19 a., domėjosi, pvz., gyvūnų magnetizmu, tačiau ne daugiau. Tačiau paranormalių reiškinių literatūroje jis dažnai yra įvardijamas kaip slaptos išminties saugotojas ir daugybės slaptų organizacijų narys, nors jis priklausė tik vienai tokiai grupei, - ir tai ne savo valia. 1870 m. Anglijos rozenkreicerių draugija paskelbė serą Bulverį-Lytoną didžiuoju globėju, tačiau tuo nepatenkintas jis 1872 m. parašė skundą, reikalaudamas, kad jį pašalintų iš narių, tačiau į jį taip ir nereagavo. Nuo rašytojo nepriklausomos idėjos plito toliau ir net pakeitė sampratą apie jų autorių: jį citavo Blavatskaja, 1896 m. teosofas Viljamas Skotas-Eliotas tvirtino, kad senovės atlantų erdvėlaiviai buvo varomi Vrilio energija, 1930 m. Vokietijoje veikė Vrilio panaudojimo idėjomis susidomėjusi organizacija „Reichsarbeitsgemein-schaft3) “, o 1937 m. sąmokslo teoretikas Šeiveris, paklaustas, kodėl jo idėjos taip primena Bulverį-Lytoną, atsakė, kad tikriausiai todėl, kad Lytonas irgi lankėsi požeminiame pasaulyje.

Pasaulio Valdovas

Jį mini daugelis - pradedant 19 a. keliautoju Louis Jacolliot iki „reductio ad absurdum“ Robert Charroux, E. Blavatskajos „Didžiosios baltosios ložės“ Koot Hoomi, jos ditto Annie Besant ir Alice Bailey, begalinių šių dienų "kharma cola" legionų. Pasaulio Valdovas išreiškiamas Šekinah ir Metatronu kabaloje, perteiktas Pasaulio įpėdinio ir dangiškojo centro simbolizmu. Saint Yves d'Alveidre

Senųjų arijų religijų ir simbolizmo tyrinėtojo Rene Guenon'as studija „Le Roi du Monde“ pasižymi dėstymo glaustumu - ir tai iš skaitytojo reikalauja ypatingo atidumo. Ji yra ankstesniųjų knygų išvystymas - Saint Yves d'Alveidre „Mission de l'Inde“ ir Ferdinand Ossendowski „Beasts, Men and Gods“.

St. Yves nusprendė, kad toji vieta perėmė Visatos įstatymų kūrėjo Manu valdžią, atspindinčią grynąją dvasinę šviesą ir įgyvendinančią įstatymą (dharma) mūsų pasaulio sąlygomis.

Bet Pasaulio Valdovas nėra Manu, jo titulas yra Brahmatma, „sielų dievuje maistas“. Jis gali būti ir Čakravasti, kas hindu kalba reiškia "sukantis ratą". Pats žodis Agartha reiškia „nepasiekiamas“ ar „nepažeidžiamas“.

Ossendowskis nuorodą į požemius priima paraidžiui ir mini, kad Soyot netoli Nogan Kul ežero parodė rūkstančią angą, saugančią įėjimą, bet pastebi, kad "nieks nežino, kur įėjimas. Vieni sako, kad Afganistane, o kiti - Indijoje".

Yra 4-ios jugos: Krita (arba Satja) arba Aukso amžius, Treta, Dvarapa ir Kali (Geležies ar tamsos). Ši paskutinė - dūmų, griovimo ir kraujo era yra deivės Kali viešpatavimo laikmetis, kai žmonijos degradacija pasiekia aukščiausią lygį. Indų išminčiai mano, kad artinamės prie Kali jugos slenksčio. Ši tema plėtojama ir Rene knygoje, remiantis filosofinio materializmo ir maniakinio tikėjimo šiuolaikiniu mokslu, technologija ir pramone dominavimu. Tik po katastrofa pasibaigsiančio šio amžiaus Agartha ir Pasaulio Valdovas vėl apsireikš žmonijai.

F. Ossendowski. Žvėrys, žmonės ir dievai

- Stok! - paliepė mongolas vedlys mums perėjus Tzagan Luk plunaukštę. - Stok!

Jo kupranugaris atsiklaupė be jokios komandos. Mongolas pakėlė rankas garbindamas ir ištarė šv. frazę: OM MANI PADME HUM. Ossendowski

Kiti mongolai iškart sustojo ir ėmė melstis.

- Kas nutiko? - nustebau, bandydamas sustabdyti kupranugarį.

Mongolai kurį laiką pasimeldė, tada vėl sulipo ant kupranugarių.

- Pažiūrėk, - tarė senas mongolas, - kaip kupranugariai karpo ausimis iš baimės, kaip žirgų karčiai utingo ir jie įsitempę, kaip kupranugariai bei galvijai sugulė ant žemės. Atkreipk dėmesį, kaip nuščiuvo paukščiai ir amsėti šunys. Oras dreba ir visi girdi garsus, kurie įsilieja į visų žmonių, gyvūnų ir paukščių širdis. Visos gyvos būtybės apimtos baimės ir nerimo. Pasaulio Valdovas savo požemių rūmuose pranašauja visam pasauliui.

Mongolijoje su jos gūdžiais kalnais ir beribėmis lygumomis gimė paslaptis, kurią išsaugojo ir raudonieji , ir geltonieji lamos. Lhasa ir Ourga valdytojai saugojo tas žinias ir neatskleidė tų paslapčių. Kelionėse per Centrinę Aziją išgirdau apie tą Didžiausią Paslaptį, į kurią iš pradžių nekreipiau dėmesio - ir tik vėliau apmąsčiau ir sulyginau daug įvairių liudijimų.

Seniai prie Amyil ribų papasakojo seną legendą, pagal kurią mongolų gentis, siekdama išvengti Čingis chano, pasislėpė požemiuose. Vėliau prie Nogan ežero Soyota man parodė įėjimą, laikomu "durimis" į Aghartą.

Kai vienas medžiotojas įėjo į vidų ir grįžęs papasakojo, ką matęs, lamos jam nupjovė liežuvį, kad neišplepėtų Didžiausios paslapties. Pasenęs jis vėl grįžo prie tos olos ir dingo požemiuose.

Houtoukton Jelyk Djamsrap de Narabanch Kure suteikė dar daugiau informacijos. Jis papasakojo apie Pasaulio Valdovo atvykimą prie įėjimo, jo išvaizdą, stebuklus ir pranašystes.

Vėliau supratau, kad toji legenda ar hipotezė, o gal kolektyvinė vizija (kaip bepavadinsi) nėra vien paslaptis, bet reali galia, įtakojanti politinį Azijos gyvenimą. Gelong lama, princo Choultoun Beyli numylėtinis, vėliau man apibūdino požemių pasaulį.

< . . . >

Lama Turgut, keliavęs su manimi iš Ourga į Pekiną, papasakojo daugiau. Agharta sostinę Šambalą supa namai, kuriuose gyvena šv.Išminčiai. Tai primena Lhasa, kur Dalai Lama rūmus supa šventyklos ir vienuolynai. Tie guru valdo regimas ir neregimas gamtos galias, nuo gelmių iki dangaus. Jie yra gyvenimo ir mirties viešpačiai. Jei mūsų kvaila žmonija tebekariaus, jie gali pakilti į paviršių ir paversti jį dykuma. Jie išdžiovins vandenynus, paskandins žemynus ir sulygins kalnus. Keistomis, mums nežinomomis transporto priemonėmis jie neįsivaizduojamu greičiu lekia tuneliais. Lamos visur randa tų gyventojų pėdsakų bei įrašų uolose bei matė jų "vežimų" ratų likučių.

Kai paklausiau, kiek žmonių aplankė Agharta, lama atsakė, kad labai daug, bet daugelis jų visą gyvenimą saugo paslaptį. Kai Olets sugriovė Lhasa, vienas jų atstovų pietvakarių kalnuose pasiekė Agharta ribas ir buvo mokomas paslapčių. Todėl Olets ir Talmuts tapo pranašais. Kelios juodosios rytų gentys irgi nužengė į požemius ir ten gyveno šimtmečius. Vėliau jos išėjo išsinešdamos pranašavimo žinias - iš rankos ir kortų [tai čigonų protėviai]. Azijos šiaurėje egzistuoja beišnykstanti gentis, kuri dažnai aplanko Agharta. Jos nariai gali iškviesti mirusiųjų vėles.

Lama kiek patylėjęs pasakė: Aghartoje išminčiai akmens lentelėse surašė visas Žemės ir kitų pasaulių žinias. Tai gerai žino kinų budistai išminčiai. Kiekvieną amžių jie susirenka slaptoje vietoje netoli jūros ir ant šimto didelių vėžlių nugarų surašo šimtmečio mokslo pasiekimus.

Tai man priminė seno Pekino Dangaus šventyklos prižiūrėtojo žodžius, kad vėžliai gyvena 3000 m. be oro ir maisto ir todėl visi žydrosios Dangaus šventyklos analai surašyti ant gyvų vėžlių nugarų, nes medis tiek neišsilaiko.

Daug kartų Ourga ir Lhasa valdytojai siuntė pasiuntinius pas Pasaulio Valdovą, bet tie nepasiekė jo. Tačiau Tibeto valdytojas po mūšio su Olets įėjo į olą, ant kurios užrašyta – "Tai įėjimas į Agharta".

Pasaulio valdovas pasirodys visiems žmonėms, kai ateis gėrio mūšio su blogiu laikas - bet jis dar neatėjo. Da turi gimti blogiausi žmonijos atstovai.

Chang Chum Ungern pasiuntė jaunąjį Pounzig pas Pasaulio Valdovą. Jis grįžo su laišku, skirtu Dalai Lama. Šis norėjo pasiųsti jį antrąsyk, bet jaunasis pasiuntinys niekad nesugrįžo.

Pasaulio Valdovo pranašystė

Vis daugiau žmonių užmirš savo sielas ir nesirūpins savo kūnu. Žemėje viešpataus didžiausioji nuodėmė ir nuosmukis. Žmonės taps kaip plėšrūs žvėrys trokštantys savo artimųjų kraujo. „Pusmėnulis“ nublanks ir jo pasekėjai pasiners į plėšimus bei nepaliaujamą karą. Jų užkariautoją nuvers Saulė, bet nepakils ir dukart užgrius didelė nelaimė... Karalių, didelių ir mažų, karūnos nusiris viena po kitos... Bus baisus mūšis tarp visų žmonių. Jūros paraus, sausuma ir jūros dugnas bus nusieti kaulais. Karalystės žlugs, žmonės mirs iš alkio ir iki tol nežinomų ligų.

Ateis valdovo ir Dievo dvasios priešai. Nukentės tie, kurie kėlė ranką prieš kitus. Užmirštieji ir persekiotieji pasikels ir bus dėmesio centre. Bus rūkai ir audros. Pliki kalnai apžels miškais. Kils žemės drebėjimai. Milijonai pasirinks vergystės pančius ir nusižeminimą dėl alkio, ligų ir mirčių. Senieji keliai užplūs miniomis besikilnojančių iš vietos į vietą. Didžiausi miestai paskęs liepsnose....

Tėvas sukils prieš sūnų, brolis prieš brolį, motina prieš dukras. Viešpataus nusikaltimai ir kūno bei dvasios destrukcija.... Šeimos iširs.... Tiesa ir meilė išnyks...

Iš 10 tūkst. gyventojų išliks tik vienas - jis bus nuogas ir silpnas, nežinantis, kaip susiręsti būstą ir rasti maisto... Jis staugs kaip įręs vilkas, draskys mirusiųjų kūnus, kandžios save ir šauks Viešpatį į kovą. Žemė ištuštės. Dievas nusigręš nuo jos, virš jos bus tamsa ir mirtis.

Tada pasiųsiu žmones, iki tol nežinomus, kurie stipria ranka išraus liūdesio piktžoles ir ves išlikusius į kovą su Blogiu. Jie ras naują gyvenimą išvalytoje žemėje. Per 15 m. susitvers tik viena karalystė, kuri sėkmingai gyvuos 71 m. Tada kils 18 metų karų ir griovimo laikotarpis.

Tik tada išeis Agharti žmonės iš požemių ertmių į paviršių.


1) Ernstas Zundelis (Ernst Christof Friedrich Zundel, pseudonimas Christof Friedrich, 1939-2017) – vokiečių publicistas, pamfletų kūrėjas, leidėjas, revizionistas, aktyviai neigęs holokaustą. 1958-2000 m. gyveno Kanadoje. 1977 m. įsteigė leidyklėlę „Samisdat Publishers“, kurioje leido neonacių leidinius. Kelis kartus kalėjo: Vokietijoje, JAV ir Kanadoje.
8-me dešimtm. susidomėjo ufologija ir Christof Friedrich bei Mattern Friedrich pseudonimais paskelbė kelis kūrinius, kuriuose teigė, kad nacių mokslininkai sukūrė skraidančias lėkštes, su kuriomis išskrido į Naująją Švabiją Antarktidoje, skeidė idėjas apie slaptas nacių bazes Antarktidoje bei tuščiavidurės Žemės teoriją.

2) Irkala (šumerų Kuras arba akadų Ersetas) - šumerų-akadų mitologijoje požeminė mirusiųjų karalystė iš kurios negrįžtama. Ją valdo deivė Ereškigalė (kartais vadinama Irkala) su mirties vyru Nergalu. Mirusieji į ją turi praeiti pro 7-is vartus, prie jų palikdami visus drabužius ir daiktus. Irkaloje nėra nei bausmės, nei atpildo už gyvenimą „viršuje“.

3) Reichsarbeitsgemeinschaft („Vokietijos reicho asociacija“) - 1930 m. Johannes Taufer‘io (greičiausia, tai pseudonimas) įkurta okultinė organizacija, besivadinusi „Ateinančia Vokietija“ (RAG). Ji išleido brošiūrą „Vrilis: pirminė kosminė jėga“ ir leido žurnalą „Weltdynamismus“. Juose teigė, kad įmanoma sukurti Vrilio varomus skraidymo aparatus. Idėjos buvo labai artimos 1928 m. išleistų austrų knygoms, kuriose buvo propaguojama K. Schappeller‘io išrastas „amžinas variklis“ (F. Wetzel, L. Gfollner. Raumkraft. Ihre Erschließung und Auswertung durch Karl Schappeller).

4) Sairusas Tydas (Cyrus Reed Teed, 1839-1908) – amerikiečių gydytojas, alchemikas, pasiskelbęs mesiju, 1869 m. (per bandymą nupurtytas elektros ir pamanęs, kad jį aplankė dieviškoji dvasia) priėmęs Kerišo (persiškas Kiro vardo variantas) vardą. Pasiūlė pseudomokslinių ir religinių idėjų (kerašizmo), tarp jų tuščiavidurės Žemės kosmologiją, pagal kurią dangus ir žemės paviršius yra pasaulį gaubiančios sferos vidinėje pusėje („Porėta Visata“, 1898), kurios kreivumas yra apie 8 coliai 1 myliai (tai būtų 8000 mylių skersmuo). Šią teoriją jam vystyti padėjo jo mokinys U.G. Morrow, parašęs 2-ą „Porėtos Visatos“ dalį. 19 a. 8-me dešimtmetyje Niujorke įkūrė korešiečių komuną tvarkomą jo mokymo principais. Po 1894 m. grupė susitelkė nedideliame Floridos Estero mieste siekdama sukurti „Naująją Jeruzalę“. Po jo mirties grupė, tikėjosi jo prisikėlimo, bet vėliau ėmė nykti, visiškai išnykdama 1961-ais. Vis tik iki 1949 m. leido žurnalą „Liepsnojantis kardas“. Tuščiavidurės žemės (Hohlweltlehre) idėjas 20 a. 2-4 dešimtm. išvystė vokiečiai K.Neupert‘as, P. Bender‘is, F. Braun‘as, J. Dolanski‘s. S. Tydo kapą 1921 m. nuplovė uraganas, išnešdamas karstą į jūrą.

---separator---

Tai komentarai Umberto Eco knygai 'Fuko švytuoklė'. Taip pat siūlome paskaityti:

Apie sinarchiją
Šeiveris ir „Slėpiniai“
Ateiviai iš planetos vardu Žemė
Raymond Bernard darbai
Paslaptingosios ertmės
Ištrauka iš 70-71 skyriaus apie Rosenkreicerius ir alchemiją su komentarais apie kryžių.
Tamplieriai - Kristaus kariai (7-12 skyriai)
Tamplierių ordino istorija (12 skyrius ir oficiali istorija)
Tamplieriai ir Bafometas (14 skyrius)
Asasinai ir Kalnų Senis (102-104 skyriai)
Tamplieriai, asasinai ir mokslai (103 skyrius)
Slaptasis Petro Atsiskyrėlio tikslas
Gilgamešo epas
apie kryžiaus simbolį
apie svastiką
E.P.Blavatskajos "Slaptoji doktrina" apie milžinus
ir Magiją, Thelemą ir Alisterį Kraulį
Čingis chano mirtis

 

Taip pat siūlome paskaityti:
Rodanti kelią
Atsiliepimas apie knygą
Ištrauka iš "Fuko švytuoklės" pradžios
Plazma įrankiai ir požeminis transportas
Austrų ekonominė teorija ir plokščios žemės teorija
Ištrauka 81 skyriaus apie telūrines sroves
E.P.Blavatskaja "Slaptoji doktrina"
apie tikrąją Fuko švytuoklę
ir kas yra Ayers Rock uola
E.P. Blavatskaja apie milžinus
Stounhendžas - Anglijos mistinis statinys
Hyper-erdvė: Eco ir amerikiečiai
Andų kalnų dvasios
Dropa skrituliai (Kinijoje)
Anapus gėrio ir blogio